Britų sprendimas sukrėtė pasaulį, regis, net „Leave“ kampanijos šalininkai apstulbo, rašo politico.com.
„American Enterprise Institute“ specialistė Danielle Pletka teigė: „Brexit“ galėtų būti signalas prabusti arba galėtų reikšti grįžimą į 1933 m.“
Ekonominių ir politinių tyrimų centro direktorius Deanas Bakeris nusiteikęs optimistiškiau – jis mano, kad dabar Europa grįš į sveiko augimo ir užtikrinto įdarbinimo kelią.
Galiausiai dalis JAV politikų įsitikinę, kad „Brexit“ turės įtakos Amerikos prezidento rinkimas lygiai tiek, kiek turėjo prezidento Baracko Obamos vizitas į JK „Brexit“ išvakarėse, t. y. jokios įtakos.
Politico.com pateikia ekspertų nuomonių apie „Brexit“ ir Europos ateitį:
„Po penkerių metų nebeliks Jungtinės Karalystės.“
Richardas Haassas – Užsienio reikalų tarybos prezidentas.
Per ateinančius penkis mėnesius JK padėtis bus finansiškai prastesnė, greičiausiai keliose kitose ES šalyse pasigirs raginimų surengti referendumų. (JK) bus naujas premjeras, greičiausiai Borisas Johnsonas. Rinkos atsigaus, tiesa, silpnėjant Britanijos svarui ekonominių sunkumų patirs Japonija, Europa ir daugiau šalių. Jei sunkumai pasieks JAV, tai pakenks Hillary Clinton politinėms perspektyvoms, tačiau pasitarnaus Donaldui Trumpui.
Po penkerių metų nebebus JK. Škotija bus nepriklausoma, priklausys Europai. Gali būti, kad visa Šiaurės Airija ar jos dalis prisijungs prie Airijos. Dar kelios valstybės išstos iš ES, o šią sudarys pagrindinės euro zonos narės, taip pat šalys, turinčios ryšių su Briuseliu. Menkai tikėtini išskirtiniai JAV ir ES santykiai, nes JAV taps partnere su kitomis šalimis kituose regionuose.
„Brexit“ galėtų būti signalas prabusti arba galėtų reikšti grįžimą į 1933 m.“
Danielle Pletka – „American Enterprise Institute“ specialistė.
Visi, teigiantys, kad žino, kas vyks per penkis ateinančius mėnesius ar penkerius ateinančius metus, meluoja. Yra didelė rizika, kad JK suskils. Kitos ES narės gali pasekti „Brexit“ pavyzdžiu ir išstoti. Tačiau viso to gali ir nebūti, ES <...> vėl gali tapti bendra sėkminga rinka, kokia ir buvo daugelio jos narių vizija.
Daug kas priklauso nuo ES ir JK vadovų. Jei bendravimo toną <...> lems bausmės, grasinimai, bus daug sumaišties. Išmintingi lyderiai pasimokys iš „Brexit“ ir sutiks, kad bandymas pakirsti šalių narių suverenumą – prastas sprendimas. Vėliau bus skirta daugiau dėmesio imigracijos klausimams (ir pabėgėlių klausimui), kurie pykdė daugelį ES piliečių. Tai reiškia ES užsienio politikos atnaujinimą ir sprendimų Sirijos košmarui užbaigti ieškojimą.
Pasaulyje klesti populizmas. <...> Jei šalių vadovai imsis spręsti realių problemų, glūdinčių už populizmo, – didėjančio skurdo, pabėgėlių antplūdžio, pykčio ant vyriausybių, tada „Brexit“ bus signalas pabusti. Priešingu atveju gali pasikartoti 1933-ieji su susiskaldžiusiais politikais, pykčiu, pavojingais sprendimais, izoliacija ir laukiančiais sunkumais.
„Rusijai tieks pasitenkinimo susiskaldymas iš vakarų.“
Johnas McLaughlinas buvo CŽV direktorius 2004 m.
Penkis ateinančius mėnesius Britanija ir ES vis dar stengsis apibrėžti, ką visa tai reiškia. Europoje tokios šalys, kaip Lenkija, Čekija, Vengrija ir galbūt Nyderlandai, stebės, kaip eisis britams. Jei paaiškės, kad įmanoma atsitiesti, bent jau minėtose šalyse gali kilti spaudimas žengti panašiu keliu (kaip JK).
Jei dar kelios ES narės paseks Britanijos pavyzdžiu, per penkerius metus ar greičiau 60 metų Europos integracijos eksperimentas (kurios tikslas buvo sušvelninti istorinius konfliktus) atsidurs pavojuje. Didžiausia, įtakingiausia žemyno valstybė – Vokietija bus priversta demonstruoti ekonomines ir politines tendencijas. Na o Rusijai teiks pasitenkinimo susiskaldymas jai iš vakarų ir kils pagundų ištirti silpnas NATO vietas.