Keramika, kurioje tampriai susijungia menas ir amatas, siūlo be galo plačią išraiškos, techninių ir technologinių priemonių įvairovę – iš molio galima padaryti beveik viską. Dailininko teigimu, keramika apjungia mažų mažiausiai tris menus – skulptūrą, tapybą ir grafiką. Vien tik indus daryti galima įvairiausiais būdais – žiedžiant, lipdant rankomis, atspaudžiant iš pasigamintų gipso formų, kai prisireikia keleto visiškai vienodų daiktų. Pradedantiesiems keramikams labiausiai prieinamos yra pirmosios dvi technikos – lipdymas rankomis ir žiedimas.
Ką galima padaryti iš molio? "Turbūt viską",- sako G.Raudonius. -“Nuo laiško ant molio, karoliukų iki skulptūros, savo rankų darbo plytelių, įmontuotų kurioje nors būsto vietoje. Tai individualumą jūsų namams suteikiantys dalykai, jau nekalbant apie indus ir įvairias smulkmenas dovanojimui. Tai daiktai, kurie yra sušildyti jūsų rankų ir jausmų. Taip: jausmas ir idėja, įliejama į šį daiktą. Štai kodėl į keramiką kaip į meną ir amatą daugelyje šalių krypsta besiilginčių natūralumo žmonių akys. Keramika – tai ramus ir raminantis darbas su medžiagomis, kurios yra neagresyvios ir labai paslankios.”
Keramikas užsimena apie savo svajonę - rengti išvykas į gamtą ir keramikos kursus po atviru dangumi. Tai raku – iš Japonijos atėjęs indų darymo ir degimo būdas. Išvykus į gamtą netgi vienai dienai galima nusilipdyti įvairių daiktų, pasistatyti krosnį, lipdinius išdegti ir jau vakare išgerti arbatos iš pasigamintų puodelių. “Žinoma, tokioje krosnyje neišdegsime skulptūros,- šypsosi Gvidas.- “Bet indelius arbatai ar kažkokius smulkius daiktelius bei figūrėles pasidaryti – visiškai realu. Gaminius galima čia pat redukuoti – t.y. juodinti. Gaunami įvairūs efektai, kai įkaitęs iki raudonumo gaminys įmetamas į duonos raugą arba į lapų kubilą - jį uždengus viskas iš naujo suliepsnoja, o indus dengiančios išsilydžiusios glazūros keičia atspalvius- vario oksidas, esantis glazūros sudėtyje, vietoje žalios spalvos pasidaro raudonas... labai įdomūs dalykai darosi”.
“Degimo temperatūra yra apie 800-900 laipsnių, žemos temperatūros moliams tai yra pakankama. Daugelį glazūrų galima degti vienu degimu. Naujai nulipdyti puodai, kol šyla krosnis iki degimo temperatūros, padedami ant pakuros ir išdžiūsta tiesiog akimirksniu”,- pasakoja keramikas.
G.Raudoniaus teigimu, patirtis, darant keramiką gamtoje, yra pati tikriausia, padedanti suvokti pačią keramikos prigimtį ir pradinę jos esmę. Gaunamas visiems prieinamas ir greitas rezultatas, sužadinamas žmonių, niekada anksčiau nežinojusių keramikos, noras sužinoti apie šį žemės, vandens ir ugnies meną daugiau.
Keramikos technikų yra įvairių. Žiedimas, anot G.Raudoniaus, yra pats greičiausias būdas suformuoti kūną, patį indo kaip skulptūros tūrį. Yra sumanymų, kur lipdymas rankomis neduoda norimo rezultato. Kai reikia simetriškumo arba kai reikia daugiau indų greitai, galima padaryti formą, o po to ją dekoruoti – megzti, austi, lipdyti ir t.t ant viršaus. Šis etapas yra lengvesnis, nes jau turima pagrindinė forma.
“Žmonėms, kurie ilgisi natūralumo ir sąlyčio su žeme, su natūraliomis medžiagomis, su ramiu buvimu įgyvendinant savo idėjas ir minčių raišką, keramika yra labai patrauklus ir malonus užsiėmimas”,- žiesdamas puodą mįslingai šypsosi Gvidas Raudonius.