L.Andrikienė labiau domisi žmogaus teisėmis užsienyje
Lietuvoje aktyviai dirbančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius paklaustas, ar galėtų išskirti kurį nors EP narį kaip ypač ginantį žmogaus teises, sakė manąs, kad toks politikas yra Leonidas Donskis. Su EP nariu vienos konferencijos metu užsimezgęs kontaktas peraugo į nuolatinį bendradarbiavimą, L. Donskis su institutu dirbąs ir terorizmu įtartos E. Kusaitės byloje. H. Mickevičius taip pat teigė, kad kontaktų būta ir su Laima Andrikiene, tačiau su šia europarlamentare ilgalaikių ryšių užmegzti nepavyko: „Europarlamentarės susidomėjimas žmogaus teisėmis akivaizdžiai matomas, tačiau ji domisi tuo, kas vyksta užsienyje, o ne Lietuvoje“ - tvirtino pašnekovas.
Paprašytas įvertinti kitų EP narių pasisakymus, H. Mickevičius pasidžiaugė, kad kai kurie EP nariai, nekalbėdavę apie žmogaus teisių pažeidimus, tapę EP nariais apie jas prabilo, o europarlamentarai, anksčiau nevengdavę homofobiškų pasisakymų, pradėjo elgtis santūriau:
„Tapę EP nariais Vilija Blinkevičiūtė, V. Uspaskichas, matyt, dėl ten ypač dažnai gvildenamos žmogaus teisių problematikos, taip pat prabilo apie problemas mūsų šalyje. O europarlamentaro Juozo Imbraso nerimtos ir juokingos kalbos (apie gėjus) liovėsi, pradėjus dirbti Briuselyje“, - apibendrino H. Mickevičius.
Dėmesio pasigenda romai, seksualinės mažumos ir lygių galimybių specialistai
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja sakė, kad net ir kilus romų iškeldinimo skandalui Prancūzijoje bei praėjus kalbėti apie Vilniaus taboro likvidavimą, EP nariai iš Lietuvos nesusidomėjo šios etninės mažumos problemomis. Anot jos, vienai labiausiai Lietuvos visuomenės stigmatizuotų grupių – romams - EP nariai neskiria jokio dėmesio: „Vienintelis centro kontaktas buvo su Justo Vinco Paleckio biuru, europarlamentaras prieš kelerius metus pakvietė vieną romų bendruomenės atstovą apsilankyti Briuselyje tautinių mažumų delegacijos sudėtyje. Tačiau pažintinės kelionės žmogaus teisių problemų nesprendžia“, - teigė S. Novopolskaja. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad nors EP nariai turėtų aktyviai dirbti Lietuvoje, tačiau taborą aplanko ne jie, o Jungtinių Tautų Organizacijos ar Europos Tarybos pareigūnai.
„Į renginius buvo kviesti V. Blinkevičiūtė, L. Andrikienė bei L. Donskis, bet nė iš vieno jų nesulaukėme net elektroninio atsakymo į kvietimą“, - pasakojo LGL vadovas. Vertindamas EP narių veiklą užtikrinant seksualinių mažumų teises, V. Simonko apgailestavo, kad Vytautas Landsbergis vienoje savo kalbų EP susiejo homoseksualumą ir pedofiliją, tačiau teigė buvęs maloniai nustebintas, kai gavo V. Uspaskicho padėjėjų prašymą pateikti informaciją apie LGBT žmonių teisių pažeidimus Lietuvoje.
Vieno dažniausiai tolerancijos ir lygių galimybių temomis pasisakančio Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė teigė, kad nevyriausybinės organizacijos ir EP narių bendradarbiavimas taip pat nevyksta. Pašnekovė tvirtino, kad EP nariai niekada nebandė susisiekti su centru, o ir patys nevyriausybininkai iniciatyvos taip pat nerodė, nes, anot direktorės, EP nariams iš Lietuvos trūko kompetencijos lygių galimybių srityje.
Tačiau V. Aleksejūnė pripažino, kad bendradarbiavimas su europarlamentarais – neišnaudota galimybė, nes net ir neapykanta seksualinėms bei tautinėms mažumoms garsėjęs J. Imbrasas pakeitė savo poziciją, pradėjęs darbą EP: „EP dirba daug įvairių žmonių, matyt, pakantumo dvasią pajuto ir J. Imbrasas, nes jo komentarai žiniasklaidoje gerokai suminkštėjo“.
V.Uspaskichas gina nukentėjusius nuo teisėsaugos
EP narys V. Uspaskichas, prieš mėnesį netekęs europarlamentaro neliečiamybės dėl Lietuvoje iškeltos baudžiamosios bylos, paskelbė ginsiąs kiekvieno ES piliečio teisę į gynybą teisme. MyEP V. Uspaskichas tvirtino, kad teismų darbo brokas – viena ryškiausių sričių, kur pažeidžiamos žmogaus teisės:
Tačiau paklaustas, ar normalu, kad nei jis, nei kiti EP nariai nesilankė Vilniaus romų tabore ir nebandė gerinti vienos labiausiai Lietuvos visuomenės nemėgstamų grupių padėties, V. Uspaskichas teigė, kad kiekviena etninė mažuma privalanti laikytis tos valstybės, kurioje gyvena, nustatytos tvarkos. Paprašius patikslinti, ar, jo nuomone, romai to nedaro Lietuvoje, EP narys teigė nežinąs:
„Aš nesigilinau į jų problemas. Kiek pamenu, buvo kažkoks užklausimas, tada paprašiau, kad mano padėjėjai išanalizuotų ir suformuluotų, ką aš turiu padaryti kaip Lietuvos atstovas EP, nes aš ne visai suprantu jų problemas“. EP narys taip pat teigė nebendradarbiavęs ir su LGL bei jokių užklausų nesiuntęs, o priešingai, pats iš LGL gavęs prašymą padėti apginti LGBT teises Lietuvoje. Tačiau paprašęs patikslinimo, ką jam konkrečiai jam reikia padaryti, atsakymo V. Uspaskichas sakė negavęs iki šiol.
L. Andrikienė sako dirbanti savo darbą
EP narė L. Andrikienė, dalyvausi Rusijoje nuteisto buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio teismo posėdžiuose, stebinti Beslano tragedijos tyrimą bei aktyviai kritikuojanti Rusiją dėl demonstracijų laisvės varžymo, teigė, kad H. Mickevičiaus kritika jai - nepagrįsta. Kaip teigė europarlamentarė, EP einanti Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkės pareigas, jos darbas yra stebėti žmogaus teisių padėtį už ES ribų, nes priežiūra sąjungos viduje atlieka kitas - Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų – komitetas, kurio tikrieji nariai V. Blinkevičiūtė ir V. Tomaševskis, o pavaduojantis – L. Donskis.
„Apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje esu ne kartą rašiusi bei kalbėjusi žiniasklaidoje. Taip pat apie tai rašau savo tinklarašytje, kurio įrašus skelbia ir kai kurie kiti portalai“. Paklausta, ar bendradarbiauja su kokiomis nors konkrečiomis žmogaus teises ginančiomis organizacijomis, L. Andrikienė tvirtino, kad toks bendravimas neišvengiamas:
„Kiekviename mūsų pakomitečio posėdyje dalyvauja žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių bei tarptautinį pripažinimą turinčių organizacijų - Amnesty International, Human Rights Watch ir kt. Pakomitečio posėdžiai neįsivaizduojami be žmogaus teisių gynėjų dalyvavimo: jie mums rašo, kalba posėdžiuose, jie yra pagrindiniai mūsų ekspertai“, - aiškino EP narė iš Lietuvos. Vis dėlto paklausta, kodėl neatvyko į vieną pagrindinių šių metų žmogaus teisių renginių Vilniuje - „Baltic pride“ - politikė neigė gavusi Lietuvos gėjų lygos kvietimą ir tvirtino, kad į jį būtų bent atsakymą nusiuntusi.
L. Donskio, kuris gegužę ragino leisti surengti pirmąsias seksualinių mažumų eitynes bei kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu pasisakė terorizmu Rusijoje įtartos ir ilgai kalintos Eglės Kusaitės byloje, padėjėja Jurgita Choromskytė teigė, kad tiek pats L. Donskis, tiek jo biuras didžiąją savo laiką dalį skiriantys žmogaus teisėms. Nors, anot J. Choromanskytės, politikas negalėjęs dalyvauti eitynėse „Už lygybę“, nes tuo metu nebuvęs Lietuvoje, tačiau padėjėja tikino, kad EP narys visada pasisakąs už visų piliečių grupių teisę į susirinkimus.
Anot padėjėjos, sąrašą artimiausiu metu papildyti turėtų ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, o jį tęsti būtų galima solidžiomis tarptautinėmis organizacijomis - Christian Solidarity Worldwide, UNPO organizacija, kuri gina mažumų ir tautų, kurios nėra atstovaujamos pasaulinėse organizacijose teises, Human Rights Watch, Amnesty International bei mažiau žinomais žmogaus teisių gynėjais iš Š. Korėjos, Kinijos ir Birmos.
EP narys tvirtino ne kartą viešai kalbėjęs apie rusų kalbos vartojimą gausiai tautinių mažumų apgyvendintose teritorijose - Vilniaus krašte, Klaipėdoje bei Visagine, kurių daugumą arba didelę dalį gyventojų sudaro rusų tautinė mažuma. V. Tomaševskis taip pat priminė, kad su jo dažnai keliama vardų ir pavardžių originalios rašybos problema susiduria ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir lietuviai, kur vienas iš sutuoktinių yra užsienietis.