Laukinėje gamtoje tokios vietovės dar reikėtų paieškoti. Tačiau Los Andželo zoologijos sode šiems gyvūnams padarytas specialus kalnelis – beveik kaip vandens pramogų parke. Tačiau plaukioti ūdriukai kol kas nenori – jiems labiau patinka turkštis seklumoje. Motinai tenka tikrąja to žodžio prasme per prievartą varyti juos į gilumą.
Ūdros jaunikliai minta žuvimi. Tačiau ir ėdant galima pažaisti. Ūdros laikomos vienais komunikabiliausių gyvūnų. Jos yra nuovokios, vikrios, lengvai prijaukinamos. Kai kuriems žmonėms ūdros yra ne mažiau žavūs naminiai gyvūnėliai negu šunys.
Tačiau nelaisvėje šie gyvūnai beveik nesidaugina. Dėl šios priežasties Los Andželo zoologijos sodas jiems sukūrė sąlygas, maksimaliai panašias į laukinę gamtą – Brazilijos upes ir griovas, iš kurių yra kilusios didžiosios ūdros. Tokios pastangos davė akivaizdžių rezultatų – šių ūdriukų motina jauniklių atsivedė jau antrą kartą.
Iki kito pavasario ūdriukai jau bus užaugę iki dviejų metrų ir svers iki 20 kilogramų.