29 metų Sebastianas Cain Lucacis, 39 metų Teodoras Varga ir 36 metų Danielis Ungureanu penktadienį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) buvo atvežti į Vilniaus miesto apylinkės teismą – teisėjas Audrius Cininas sprendė, ar kaltinamiesiems dar trims mėnesiams pratęsti kardomąjį kalinimą.
Skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – teismo prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Lilija Balaišienė. Ji mano, kad sunkiais nusikaltimais kaltinami užsieniečiai gali pasislėpti nuo teisingumo, jeigu bus paleisti į laisvę.
Pasak prokurorės, suėmimas užtikrintų kaltinamųjų dalyvavimą teismo procese.
Tačiau su tokia valstybės kaltintojos pozicija kategoriškai nesutinka rumunai bei jiems atstovaujantys Lietuvos advokatai: S. Cain Lucacį ir T. Vargą gina valstybės paskirtas gynėjas, o D. Ungureanu jį pasisamdė.
Rumunams skirtas valstybės advokatas Stanislovas Nalivaika įsitikinęs, kad Lietuva pažeidė kaltinamųjų teises – esą jis, kaip gynėjas, su vertėja ilgą laiką negalėjo pakliūti į Lukiškes ir pasikalbėti su savo klientais. Be to, jo teigimu,
„Jie niekur nepabėgs – juk mes gyvename Europoje, – sakė S. Nalivaika. – Juk nė vienas jų nėra koks nors teroristas ar
„Mūsų teisme jis turi tokias pačias teises kaip ir Lietuvos piliečiai – pirmą kartą teisiamiems asmenims suėmimas nėra taikomas, be to, už nusikaltimus, kurie jam inkriminuojami, nėra skiriama jau tokia griežta bausmė“, – patikino D. Ungureanu advokatas G. Bukauskas.
Laisvės oro įkvėpti trokšta ir patys rumunai. „Neturiu jokio intereso pasislėpti, mano šeima turi pakankamai finansinių resursų, kad galėtų užtikrinti mano gyvenimą Lietuvoje, be to, pagal Europos Sąjungos teisę galiu gyventi Lietuvoje ir dirbti“, – D. Ungureanu tikino, kad turi mažą vaiką ir nori jį tinkamai auklėti.
„Nesu kaltas dėl to, kuo esu kaltinamas – noriu pasiskambinti mamai, pasikalbėti, bet man neleidžia“, – aiškino kitas rumunas T. Varga.
Tuo metu S. Cain Lucacis tikino, kad dėl dalies jam pareikštų kaltinimų pripažįsta kaltę, tačiau niekaip nesuvokia, kodėl nuosprendžio turi laukti ne laisvėje, o už grotų. „Noriu, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir kad greičiau būčiau nuteistas“, – sakė jis.
Atnaujinta 14.37 val.: Kaltinamuosius ir jų gynėjus išklausęs teismas nusprendė patenkinti prokurorės prašymą ir suėmimą jiems pratęsė, todėl rumunai teismo nuosprendžio lauks Lukiškėse.
Bylos duomenimis, kaltinamuosius vasarį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurie, glaudžiai bendradarbiaudami su bankais, užkirto kelią gerai organizuotai, tarptautiniu mastu profesionaliai veikusiai nusikalstamai grupuotei. Jos nariai, pasak pareigūnų, naudodami specialią įrangą, savinosi mokėjimo kortelių duomenis.
Vasario 22 d. pareigūnai tris Rumunijos piliečius sulaikė tuoj po nusikaltimo, kai jie važiavo išnuomotu automobiliu Laisvės prospektu, Vilniuje. Ketvirtas grupuotės narys, taip pat Rumunijos pilietis, buvo sulaikytas nuomojamame bute Latako g.
Sulaikyti asmenys daugiau nei mėnesį savinosi mokėjimo kortelių duomenis bei planavo juos panaudoti užsienyje. Siekdami išvengti jų vykdomų nusikalstamų veikų identifikavimo, jie nuolat keisdavo savo gyvenamąją vietą bei naudojamas transporto priemones, dengdavosi veidus nuo viešose vietose įrengtų vaizdo kamerų.
Nuo rumunų nukentėjo Šiaulių bankas, „Citadelė“ ir Danske bankas – jie kaltinamiesiems yra pareiškę beveik 7 tūkst. Lt ieškinį. Tiesa, pareigūnai teigia, kad įtariamieji atliko 25 operacijas ir pasikėsino įgyti 34 tūkst. Lt.
Pareigūnai nustatė, kad panaudodami savadarbius elektroninę įrangą, klijus, gulsčiukus, plastiko glaistą, klijus bei atminties laikmenas kaltinamieji pagamino įrenginius, skirtus iš bankomatų rinkti ir kaupti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – banko mokėjimo kortelių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti.
Nustatyta, kad jie Vilniuje registruotų bankų bankomatuose (ne mažiau 11) ant nišų, skirtų priimti/išduoti banko mokėjimo kortelę, įrengė savo pagamintą filmavimo įrangą ir mokėjimo kortelių nuskaitymo įrenginį bei taip įgijo nenustatytą kiek Lietuvos Respublikoje registruotų bankų klientų – svetimų elektroninių mokėjimo priemonių – banko mokėjimo kortelių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti.
Pasak pareigūnų, rumunai įgijo ne mažiau kaip 193 svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, duomenis įrašė informacinėje laikmenoje „Micro SD“ bei perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, veikiantiems Kolumbijoje.
Sulaikymo metu įtariamųjų išnuomotame automobilyje rasta ir paimta mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo („skiminimo“) įranga, bankų mokėjimo kortelės, išduotos svetimų asmenų vardais, bankomatų sąrašai su adresais, įrankiai, skirti mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo įrenginiams nuimti, grynieji pinigai.
Kratos sulaikytųjų nuomojamame bute metu pareigūnai aptiko visą mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo įrangos gamybos laboratoriją bei lubose įrengtą slėptuvę, kurioje buvo jau pagaminta įranga. Kratų metu rasta ir paimta kompiuterinė įranga, išorinės atminties laikmenos, mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo įrenginiai, pritaikyti skirtingiems bankomatams, nuskaitymo įrenginių gamybai bei jų panaudojimui skirti įrankiai, priemonės, cheminės medžiagos, PIN kodų vaizdo įrašymo įrenginiai.
Nors visoje Europos Sąjungoje naudojama lustinė bankų mokėjimo kortelių duomenų nuskaitymo sistema, magnetiniame take esantys bankų kortelių duomenys ir toliau lieka patrauklūs nusikaltėliams.
Nusikalstamos veikos, susijusios su mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimu, dažniausiai vykdomos Vakarų Europos valstybėse, kur gyventojų sąskaitose esančios pinigų sumos yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Pasisavinti kortelių duomenys vėliau keliauja į Lotynų Amerikos ar kitas valstybes, kur taikoma tik kortelių magnetinio takelio nuskaitymo sistema. Tokiose šalyse ir bandoma išgryninti pinigus, panaudojant svetimus kortelių duomenis.
Banko specialistai rekomenduoja kiekvieną kartą atėjus prie bankomato, pasižiūrėti, ar bankomato įranga neatrodo kaip nors neįprastai, ar ant kortelės priėmimo angos, kitose vietose nėra pritvirtintų papildomų dalių, ir, jeigu kyla įtarimų, nesinaudoti kortele, o iš karto informuoti apie tai banką ar policiją.
Keletas patarimų, kaip nepakliūti į sukčių pinkles: prieš naudojantis bankomatu, detaliai jį apžiūrėti, ar jis neatrodo kaip nors neįprastai, visuomet įsitikinti, kad niekas negali iš šalies nužiūrėti įvedamo PIN kodo, įvesti jį pridengiant ranka.
