Jei kartais atrodo, kad dirbate visiškai beprasmį darbą, o tikrasis gyvenimas vyksta tik tuomet kai nesate biure, vertėtų susipažinti su „bazinių pajamų“ modeliu.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jį lietuviams neseniai pristatė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Savo komentare jis teigia, kad 200 eurų per mėnesį kiekvienam Lietuvos piliečiui yra nesunkiai pasiekiama kartelė.

„Visai socialinei apsaugai Lietuva šiemet skirs 4,6 mlrd. eurų. Tai yra apie 132 eurai per mėnesį kiekvienam Lietuvos gyventojui – nuo kūdikių iki senjorų. Be to valstybė sutaupytų nemažai išlaidų atsisakydama didelio biurokratinio aparato, skirto įvairiausių socialinių išmokų ir pašalpų nustatymui ir paskirstymui“, – rašė jis ir pridūrė, kad dar šiek tiek apkarpius viešąjį sektorių ar atsisakius kai kurių mokestinių lengvatų ir kompensacijų, būtų galima pereiti prie „bazinių pajamų“ modelio.

Beprasmiai darbai

Vienas iš patraukliausių šio modelio privalumų, kaip teigia jo šalininkai, yra tai, kad garantuotas pajamas gaunantys gyventojai galėtų atsisakyti darbų, kuriuose dirba vien tik dėl to, kad už tai gauna atlyginimą.

„Ar kada nors buvo apėmęs jausmas, kad jūsų darbas išgalvotas? Kad pasaulis tebesisuktų net jei neužsiimtumėte tuo, ką veikiate nuo 9 val. iki 17 val.?“ – žurnale „Strike!“ klausia antropologas Davidas Graeberis.

Jei atsakėte „taip“, tada D. Graeberio manymu, dirbate „beprasmiame darbe“. Jis teigia, kad vietoje to, kad darbuotojus išlaisvintų nuo ilgų valandų darbe, tobulėjančios technologijos sukūrė naujų industrijų, kurios iš esmės net nėra reikalingos.

„Finansinės paslaugos, telemarketingas, korporatyvinė teisė, akademinė ir sveikatos administracija, žmogiškieji ištekliai, viešieji ryšiai“, – vardija D. Graeberis.

Be to, jis pastebi, kad yra dar galybė darbų, kurie šias industrijas aptarnauja, teikia administracinę, techninę ar saugumo pagalbą.

„Ar visa galybė tokių profesijų kaip šunų maudytojai bei visą parą picas pristatantys išvežiotojai, kurių reikia vien dėl to, kad visi kiti tiek daug laiko skiria darbui, kad jo nebeturi niekam kitam“, – sako jis.

D. Graeberis argumentuoja, kad jeigu būtų sutarta dėl tam tikros kas mėnesį kiekvienam išmokamos sumos, pavyzdžiui, 200 eurų, darbuotojai pasirinktų dirbti trumpiau, užsiimti tuo, kas jiems tikrai patinka ir būtų kur kas laimingesni.

Tiesa, jis pastebi, kad tai nėra vien ekonominis, bet ir politinis klausimas.

„Valdančiųjų klasė supranta, jog laiminga, produktyvi ir laiko turinti visuomenė yra labai pavojinga. O jausmas, kad darbas pats savaime yra vertybė ir kiekvienas, kuris nesutinka didžiosios dalies valandų (kai nemiega) skirti darbui yra nieko vertas, jiems yra be galo patogus“, – tvirtina anarchistinių pažiūrų rašytojas.

Patrauklus ir libertarams

Kaip leidinyje „FiveThirtyEight“ teigia žurnalistas Andrew Flowersas, „bazinių pajamų“ modelyje patrauklių savybių įžvelgti gali ne tik utopiškai nusiteikę anarchistai, bet ir kitų pažiūrų asmenys.

„Palaikytojų yra visame ideologiniame spektre. Tarp jų – ir į našumą susitelkę libertarai, nes jiems patinka biurokratijos ir gerovės valstybės panaikinimas. Prie jų prisijungia ir mąstytojai iš Silicio slėnio, nes tikisi, kad užtikrintos pajamos suveiktų kaip pagalvė tuomet kai robotai perims dabar žmonių atliekamus darbus“, – rašo jis.

„Bazinių pajamų“ modelis tiek pat paprastas, kaip ir radikalus. Pagal jį visi visuomenės nariai būtų lygūs ir gautų tą pačią periodinę išmoką be jokių papildomų sąlygų ar klausimų.

„Toks susitarimas nutiestų kelią į naują būdą gyventi: jei žmonėms nebereikėtų jaudintis kaip sudurti galą su galu, jie galėtų siekti tokio gyvenimo, kokio iš tiesų nori“, – teigia A. Flowersas.

Žinoma, šis modelis turi ir daugybę grėsmių, pradedant galimu visai nedirbančių asmenų skaičiaus išaugimu, baigiant tuo, kad kai kuriems asmenims, pavyzdžiui, pensininkams, kurie nebegali papildomai užsidirbti patys, tų 200 eurų tikrai neužteks patogiam gyvenimui.

Reikia eksperimento

„Bazinių pajamų“ modelis kol kas dar nėra tinkamai išbandytas. Tačiau apie galimybes jį pritaikyti jau kalba suomiai, olandai, kanadiečiai, prancūzai ir kiti.

Šių metų birželio 5 dieną Šveicarijoje bus surengtas referendumas, kuriame piliečiai spręs, ar pritarti tam, kad kiekvienam gyventojui būtų mokoma po beveik 2,3 tūkst. eurų per mėnesį.

Ekonominio neapibrėžtumo tokiame sprendime būtų be galo daug. Neįsivaizduojamai daug jo įgyvendinimui reikėtų ir politinės valios.

Tačiau bent jau apklausos rodo, kad gyventojai šį modelį palaiko. Balandį vokiečių bendrovės „Dalia Research“ atlikta pirmoji visos Europos Sąjungos masto apklausa parodė, kad 64 proc. europiečių tam pritaria.

24 proc. pasisakė prieš, o 12 proc. susilaikė. Daugiausiai palaikytojų buvo Ispanijoje (71 proc.) ir Italijoje (69 proc.).

Tačiau šiems žmonėms reikėtų atsižvelgti į Andrew Hoodo iš Didžiosios Britanijos Fiskalinių studijų instituto žodžius: „Lyginant su dabar galiojančiomis socialinėmis garantijomis, „bazinių pajamų“ modelis būtų arba kur kas mažiau dosnus, arba kur kas labiau brangus“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (11)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (52)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (50)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (2)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (341)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (17)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (57)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (8)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Šiaurės Korėjoje savo noru gyvenęs JAV karys: apie mirtį pranešta tik po metų (22)

Sūnūs patvirtino, kad dar 2016 metais nuo insulto mirė paskutinis Šiaurės Korėjoje gyvenęs JAV...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (3)

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Kerintis atsisveikinimas su vasara: vėjyje ir L. Somovo muzikoje plazdanti Jazzu svaigino tūkstančius (23)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...