V.Adamkus: derėtis dėl IAE darbo pratęsimo – būtina

 (212)
Lietuva turėtų derėtis su Europos Sąjunga (ES) dėl galimybės pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbą, įsitikinęs prezidentas Valdas Adamkus. Tai esą padėtų užtikrinti pakankamą elektros energijos tiekimą kelerius metus, kol bus statoma naujoji atominė elektrinė.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Reikia įvertinti esamą bei būsimą padėtį ir tada eiti bei kalbėti argumentų kalba, derėtis. Manau, kad tai yra racionalu ir būtina”, - antradienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ teigė valstybės vadovas.

Naująją jėgainę dar žadama pradėti statyti. Ją baigti iki 2009 metų, kuomet turi būti sustabdytas IAE antrasis blokas, nepavyks. „Reikia tikėti, kad jei dabar neuždelsime su tuščiomis kalbomis, turėtume iki 2012-ųjų pasistatyti. O dėl dvejų ar trejų metų laikotarpio – protingi žmonės visada gali susitarti“, - pažymėjo V. Adamkus.

Anot jo, „vidury kelio nutraukti bet kokį tiekimą, šaltinius, su kuriais šiandien dirbame, būtų neprotinga ir nelogiška“.

V. Adamkus pripažino, jog kol kas niekas negali užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos norą pratęsti IAE antrojo bloko darbą: „Manau, kad galima (įtikinti pratęsti – DELFI). Ten yra daug protingų žmonių. (…) Esame ES nariai, o ES svarbu nesugriauti vienos iš narių viso ekonominio gyvenimo. Aišku kaip dieną, paliestų Lietuvą stipriai, jei netektume vieno iš energijos šaltinio“.

Vėliau Prezidentūros atstovai sušvelnino V. Adamkaus žodžius. Pasak jo atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, Lietuva neatsisako įsipareigojimų uždaryti IAE, tačiau šalies vadovas mano, kad nereikia praleisti progos išsakyti savo susirūpinimą.

Mat pastaraisiais metais pasikeitė padėtis energetikoje: pabrango nafta ir dujos, Lietuva tampa priklausoma nuo vienintelio žaliavų tiekėjo.

Atlikus dabartinės situacijos įvertinimą esą galima kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pasiūlytų savo sprendimą, ir iškelti klausimą dėl galimo IAE antro bloko darbo pratęsimo.

Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį žurnalistams savo ruožtu teigė, jog Lietuva jau dabar aktyviai kalbasi su Europos Komisijos atstovais, siekdama atkreipti dėmesį į energetines problemas, kilsiančias uždarius antrąjį IAE bloką.

Tiesa, G.Kirkilas čia pat pripažino, jog visos ligšiolinės pastangos įtikinti EK atstovus iki šiol ne itin vaisingos: “(…)Kol kas negalėčiau pasakyti nieko optimistiškai nuteikiančio, jog EK sutiktų kaip nors įsivelti į šias derybas (dėl IAE II bloko uždarymo atidėjimo - DELFI)”.

Premjeras pridūrė, jog ir toliau bus siekiama kalbėtis dėl IAE antrojo bloko 2009 m. uždarymo, pabrėžiant neigiamas šio uždarymo pasekmes.

Praėjusią savaitę Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvavęs eurokomisaras Andris Piebalgas paragino nešvaistyti laiko tuščioms kalboms apie IAE antrojo bloko darbo pratęsimą.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Vytu Navicku. Pastarasis yra pareiškęs, kad ES galėtų leisti Lietuvai neuždaryti Ignalinos atominės elektrinės 2009-aisiais ir eksploatuoti ją iki bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė.

V. Navickas apeliavo į tai, kad uždarius elektrinę elektros energija pabrangs 40 proc. ir Lietuvos energetinis sektorius bus 75 proc. priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų.

„Man nesuprantami ministro argumentai, - dienraščiui „Kauno diena“ teigė A. Piebalgas. – Jėgainė turi būti uždaryta numatytu laiku, nes tai įrašyta sutartyje dėl Lietuvos stojimo į ES. Be to, numatytas uždarymo kompensavimo mechanizmas. Skiriami pinigai bus prarasti, jeigu įsipareigojimai nebus vykdomi. Galų gale, uždarymo data nėra jokia staigmena Lietuvai“.

DELFI kalbintas buvusių sovietinių valstybių ekspertas Vladimiras Socoras savo ruožtu teigė karštai remiantis norą pratęsti IAE antrojo reaktoriaus darbą.

„Per anksti uždaryti antrą reaktorių. Visiškai remiu Lietuvos norą pratęsti jo veiklą, kol bus rasti kiti elektros energijos šaltiniai”, - sakė jis.

Keturšalis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos greičiausiai bus pasirašytas tik lapkritį, po šį savaitgalį vyksiančių išankstinių Lenkijos parlamento rinkimų. Po rinkimų ketinama pasirašyti ir sutartį dėl elektros tilto į Lenkiją statybos.

V. Adamkus pripažino, kad Varšuvos reikalavimas užtikrinti 1000 ar 1200 megavatų elektros energijos yra suprantamas, mat lenkams reikia patenkinti augančios ekonomikos poreikius. Tačiau Lietuva savo ruožtu turi atsižvelgti į savo, taip pat – Latvijos ir Estijos poreikius, poveikį aplinkai.

Pasak prezidento, net nepratęsus IAE antrojo bloko darbo elektros energijos nepritrūksime, mat norima elektros tiltu susijungti su Švedija. Be to, Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka esą pats pasiūlė, reikalui esant, parduoti Lietuvai elektros energijos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Du trečdalius Baltarusijos išleistų obligacijų nupirko amerikiečių investuotojai (13)

Didelę dalį euroobligacijų, kurių Baltarusija išplatino po daugiametės pertraukos, nupirko amerikiečių investuotojai.

„JPMorgan Chase“ perspėja: po ilgos tylos laikotarpio laukia dideli svyravimai (3)

Pasaulinėse finansų rinkose neįprastai ilgą laiką buvo fiksuojama santykinė ramybė, ir tai reiškia, kad investuotojai turėtų ruoštis svyravimų laikotarpiui, mano amerikiečių banko „JPMorgan Chase“ ekspertai.

Šią savaitę biržoje didesnio dėmesio sulaukė Šiaulių banko akcijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę vyravo ramios nuotaikos, aktyviau prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista daugiau kaip už 750 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vertybinių popierių apyvarta buvo didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Braškės ir avietės JK dėl „Brexit“ gali brangti (11)

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje.

Vilniuje kuro kainos smuko (17)

Pasaulinėse rinkose per pastarąjį mėnesį stipriai kritus žaliavinės naftos kainoms, Lietuvoje per savaitę pastebimai sumenko ir mažmeninės benzino bei dyzelino kainos.