Šis planas rugsėjo 15 dieną bus pristatytas per tarpžinybinį Rusijos saugumo tarybos Ekonomikos ir socialinės sferos saugumo komisijos posėdį, rašo newsru.com.
„Kommersant“ skelbia, kad S. Glazjevo idėjos susijusios su pinigų ir kreditų politika, rublio kurso stabilizavimu, kainų stabilizavimu, taip pat Rusijos privačių skolų apmokėjimo politika.
Kad būtų stabilizuotas rublio kursas, sustabdytas kapitalo nutekėjimas ir sumažinta ekonomikos priklausomybė nuo dolerio, Vladimiro Putino patarėjas siūlo uždrausti juridiniams asmenims pirkti užsienio valiutą, jeigu nebus vykdomos mokėjimo operacijos, įvesti „laikiną mokestį (lėšų rezervavimą)“ valiutos keitimo operacijoms ir finansinėms operacijoms į užsienį.
Norint stabilizuoti kainas, S. Glazjevo manymu, reikia laikinai įšaldyti kasdienio vartojimo prekių kainas, nustatyti 25 proc. maržą tarp gamintojo kainų ir mažmeninės prekybos kainų, taip pat suteikti Federalinei antimonopolijos tarnybai teisę „smarkiai grąžinti“ kainas į ankstesnį lygį, jeigu jos svyruos.
Specialiame skyriuje, skirtame „antirusiškų sankcijų neutralizavimui“, S. Glazjevas siūlo leisti Rusijos įmonėms atsisakyti mokėti kreditų įmokas toms šalims, kurios Rusijai yra paskelbusios finansines sankcijas.
Rusijos prezidento patarėjas rekomenduoja Rezervų fondo ir Nacionalinės gerovės fondo lėšas konvertuoti į auksą ir BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) įsipareigojimus. S. Glazjevas siūlo kartu su BRICS šalimis sukurti tarptautinę bankinių atsiskaitymų sistemą, kuri galėtų tapti alternatyva SWIFT.
S. Glazjevas taip pat siūlo užkirsti galimybes, kad „strategines“ bendroves perimtų užsieniečiai: bankroto atveju prezidento patarėjas siūlo vietoj jų steigti „nacionalines įmones“.
S. Glazjevo plane taip pat numatoma prie prezidento tarnybos įkurti Valstybinį strateginio planavimo komitetą, kuriam būtų pavaldi Vyriausybė, taip pat Valstybinį mokslo ir technologijų plėtros komitetą.
Praėjusią savaitę S. Glazjevas pažėrė kritikos Rusijos bankui. Jo nuomone, Centrinio banko politika, ir ypač palūkanų normos padidinimas, lėmė tai, kad investuotojai liovėsi investuoti lėšas į realųjį sektorių ir perėjo prie valiutinių spekuliacijų. S. Glazjevas pareiškė, kad Centrinis bankas galėtų atlikti „ekonominį stebuklą“, išleisdamas emisiją ir užtikrindamas lėšų atitekėjimą į realųjį sektorių.
Pavasarį S. Glazjevui pasirodė, kad Rusijos gyventojai moka mažai mokesčių. Rusijos ekonomikai trūksta 7 trln. rublių, pareiškė jis. Šie pinigai yra, bet jie apeina realųjį sektorių, tuomet sakė jis.
Prieš vienerius metus Rusijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais S. Glazjevas taip pat siūlė originalų planą, kaip išvengti sankcijų žalos. Jis buvo iškėlęs tris idėjas: atsisakyti dolerio ir euro, pasirinkti saviizoliaciją ir apmokestinti ypač turtingus asmenis.
Toks planas, jo teigimu, turi du tikslus: greitai reaguoti į sankcijas ir maksimaliai sumažinti Rusijos priklausomybę nuo išorinio pasaulio. Jis tvirtino, kad būtina sumažinti dolerio cirkuliaciją Rusijos ekonomikoje ir kad tai turėtų būti taikoma tiek valstybino sektoriaus finansinėms operacijoms, tiek privačioms bendrovėms ir netgi gyventojams.
