Susitarimas buvo pasirašytas 2014-ųjų liepos 15 d. Brazilijoje. Jame BRICS šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) susitarė steigti Naująjį plėtros banką infrastruktūros ir tvarios plėtros projektams BRICS grupės bei besivystančiose šalyse finansuoti.
Banko įkūrėjomis tampa BRICS šalys, todėl jos gaus ir papildomų teisių, kurios nebus suteiktos kitoms finansų institucijos narėms. Tik iš penkių valstybių rotacijos principu bus renkamas organizacijos prezidentas. Taip pat valdymo struktūra numato valdybą ir direktorių tarybą: pirmuoju prezidentu pagal rotaciją taps Indijos atstovas, pirmuoju direktorių tarybos pirmininku – Brazilijos atstovas, o pirmuoju valdybos pirmininku – Rusijos atstovas.
Iš pradžių finansų institucijos valdomas kapitalas sudarys 50 mlrd. JAV dolerių. Dar 100 mlrd. JAV dolerių sudarys nenumatytiems atvejams skirto finansinių atsargų fondo lėšos. Atsargomis pasinaudojusios šalys galės išvengti kylančios trumpalaikės įtampos dėl sumažėjusio likvidumo, fondas skatins grupės narių glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, stiprins pasaulinius finansus ir papildys sudarytus tarptautinius sandorius.
DELFI primena, kad 2009 metais susibūrusi BRICS grupė praėjusių metų liepą sutarė įkurti plėtros banką, tikėdamasi jį paversti alternatyva Vakarų pasaulio dominuojamiems Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui. Bankas pradėti pilnai veikti turėtų 2016 metais.
BRICS naują plėtros banką ir valiutos atsargų fondą ėmė skatinti Rusijos prezidentas V. Putinas, kai Rusijai ir jo aplinkos žmonėms imtos taikyti sankcijos dėl agresijos Ukrainoje, ir šalis buvo pašalinta iš Didžiuoju aštuonetu (G-8) vadinamo turtingųjų šalių klubo.
Liepą V. Putinas aplankė Braziliją, Argentiną, Kubą ir Nikaragvą. Kelionės metu, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, jis reklamavo savo „daugiapolio pasaulio“ idėją.
