Už Lietuvos vargus – sąskaita Europai

Vyriausybė žada kreiptis į Europos Komisiją dėl galimų nuostolių, patirtų dėl Rusijos paskelbto žemės ūkio ir maisto produktų embargo, atlyginimo.

Po pirmadienį Vyriausybėje vykusio ministerijų atstovų susitikimo ūkio ministras Evaldas Gustas informavo, kad Finansų, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijoms pavesta įvertinti ir pateikti ekonomines Rusijos sankcijų pasekmes, o kartu paruošti kreipimąsi į Europos Komisiją dėl galimų nuostolių atlyginimo.

Susitikimo metu ministerijų atstovai pasikeitė statistiniais duomenimis ir informacija apie ankstesnius Rusijos draudimus, nukreiptus prieš Lietuvą.

Vyriausybėje priimtas sprendimas, kad visos ministerijos turės paruošti priemonių sąrašą, kurios būtų taikomos sankcijų metu. Pagal juos ūkio ministerija paruoš veiksmų planą.

Ūkio ministerija planą įpareigota pateikti kitą savaitę Vyriausybės pasitarime.

„Finansų ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus dėl Rusijos taikomų sankcijų ir paruošti kreipimąsi į Europos Komisiją dėl galimų nuostolių atlyginimo. Užsienio reikalų ministerija įpareigota palaikyti kai kurių Europos šalių iniciatyvą sušaukti neeilinę Žemės ūkio tarybą ir taip pat siūlyti prisijungti prie iniciatyvos paankstinti Bendrųjų reikalų tarybos posėdį“, - po susitikimo kalbėjo E. Gustas.

Pasak jo, Muitinės departamento paprašyta teikti operatyvią informaciją apie dvišalę prekybą su Rusija, nes šiuos duomenis departamentas gauna daug greičiau nei Statistikos departamentas.

Taip pat nuspręsta kitą trečiadienį Vyriausybėje pakviesti susitikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi prekybos centrų, maisto gamintojų ir perdirbėjų atstovus.

Planuoja intervencinius supirkimus

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, kad, kaip jau minėta anksčiau, labiausiai dėl Rusijos sankcijų nukentės pieno sektorius.

„Bet situacija nėra tragiška – gal tik vienai kitai įmonei, nes daugelis įmonių tam tikrus namų darbus yra atlikusios po paskutinių sankcijų – susirado rinkas kitose šalyse, - teigė ji. - Bet yra viena kita įmonė, kuri galbūt eidama lengviausiu keliu, pajus skausmingiausiai“.

V. Baltraitienė teigė, kad pirmadienį planuojama susitikti su pieno bei mėsos perdirbėjais ir išsiaiškinti tikrąją jų situaciją, pasiteirauti, kokios pagalbos jiems reikia.

„Žemės ūkio ministerija mato kelis būdus, kaip būtų galima padėti: šiandien pasirašiau laišką ir prašome Europos Komisijos leidimo dėl intervencinių supirkimų. Manau, kad Europos Komisija leis, nes bus ir kitos valstybės, kurios to paties prašys, - kalbėjo ministrė.

Leidimą gavus valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos, kurią galimą sandėliuoti, pavyzdžiui, pieno milteliai, sviestas, fermentuoti sūriai. Pasak V. Baltraitienės, išlaidas finansuotų Europos Sąjunga, o produkciją pardavus, lėšas reikėtų jai grąžinti.

Taip pat planuojama kalbėtis su įmonėmis, kad jie pereitų prie ne taip greitai gendančių produktų gamybos. Pavyzdžiui, vietoj jogurtų ar pieno tiekti pieno miltelius.

V. Baltraitienė teigė, kad įmonės gali tikėtis paramos reikiamai įrangai įsigyti iš paskolų garantijų fondo.

„Manome, kad sunkiausias laikotarpis bus 2-3 mėnesiai – šitas ruduo“, - įžvelgė ministrė. Persiorientavus per šį laikotarpį situacija turėtų normalizuotis.

Žemės ūkio ministrė taip pat priminė apie planus pagreitinti reikalingų teisės aktų priėmimą, kuris leistų ritualinį skerdimą. Pasak jos, Lietuvoje paskerstų gyvulių mėsa susidomėjęs Izraelis.

E. Gustas teigė, kad galimybė sumažinti mokesčius nuostolius dėl embargo patiriančioms įmonėms kol kas nesvarstoma. Paskutiniais ministro duomenimis, Baltarusija ir Kazachstanas kol kas krovinių iš Lietuvos nestabdo.