Tyrimas atliktas remiantis vyriausiųjų buhalterių bei buhalterių pateiktais atsakymais, iš viso tyrime dalyvavo 831 respondentas.
“Vyriausiais buhalteriais dirbančių vyrų gaunamo darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, svertinis vidurkis yra 3880 Lt, o moterų - 3390 Lt. Taigi, vyriausi buhalteriai vyrai gauna beveik 500 Lt didesnį atlyginimą nei moterys”, - nustatyta apklausos metu.
Tai – vieni didžiausių darbo užmokesčių Lietuvoje. Statistikos departamentas yra skaičiavęs, kad išankstiniais vertinimais pernai spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 1096 litus ir mažiau, kiti 25 procentai darbuotojų gavo nuo 1097 iki 1638 litų, kitas ketvirtadalis darbuotojų uždirbo nuo 1639 iki 2612 litų, o likęs − daugiau nei 2613 litų. Taip pat nustatyta, kad didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo ir finansų bei draudimo įmonių darbuotojai, jis siekė apie 4200 litų, neatskaičius mokesčių.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas patvirtina, jog įmonių finansų vadovai iš tiesų uždirba daug.
„Man nekyla klausimų, kodėl įmonių finansų vadovai daug uždirba. Gal pirmoje vietoje pagal atlyginimo dydį paprastai yra bendrovės vadovas, bet antroje – trečioje vietoje turėtų būti tie žmonės, kurie dirba su pardavimais, ir tie, kurie vadovauja finansams, - sako jis. - Lietuvoje mokestinė aplinka yra labai komplikuota, tad finansų vadovui keliamas didžiulis uždavinys susigaudyti mokesčių labirintuose, nuo jo kompetencijos priklauso, kaip atrodys įmonės balansas, juo stipriai pasitikima, finansų vadovas dažnai yra įtraukiamas į įmonių valdybą.“
Antrasis veiksnys, kuris lemia dideles finansininkų algas, anot D. Arlausko, yra šių specialistų stygius.
„Rinkoje gerų finansininkų iš tiesų trūksta. Mes galvojame, kad finansinius srautus užtikrina pardavėjai, tačiau finansų vadovas srautus užtikrina iš kitos pusės – per sutaupymą, - paaiškina D. Arlauskas. - Esu pastebėjęs, jog kai įmonėms reikia spręsti problemas, dažnai galutinį žodį taria finansininkai.“
Lietuvos darbo birža šių metų pirmam ketvirčiui yra paskelbusi paklausias profesijas, kurių atstovams šiais metais turėtų būti nesudėtinga rasti darbo. Vieni tokių specialistų yra buhalteriai ir apskaitininkai.
Įmonės, kuriose algos - didžiausios
Skirstant įmones pagal dydį, apklausos metu nustatyta, kad tvarkyti finansus didesnėse įmonėse – naudingiau.
„Iki 2 tūkst. Lt darbo užmokestį dirbdami pilnu etatu, atskaičius mokesčius, gauna 47 proc. labai mažų įmonių vyriausių buhalterių, 6 proc. mažų įmonių, 4 proc. vidutinių įmonių, o didelių įmonių vyriausieji buhalteriai visi be išimties gauna didesnį nei 2001 Lt atlyginimą“, - dėsto apklausos autoriai.
Labai maža įmone vadinamos bendrovės su mažiau nei 10 darbuotojų ir metine apyvarta iki 7 mln. litų, smulkia - mažiau kaip 50 darbuotojų ir metine apyvarta iki 24 mln. litų. Vidutinio dydžio įmonėje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, o metinės pajamos neviršija 138 mln. litų, kai stambioje bendrovėje personalas sudaro 250 ir daugiau žmonių.
„Aptariant didžiausią apklausoje minimą darbo užmokestį, kuris yra didesnis nei 5001 Lt, taip pat pastebima, jog įmonės dydis turi įtakos mokamiems vyriausiųjų buhalterių atlyginimams - tik 4 proc. labai mažų įmonių vyriausiųjų buhalterių gauna tokį užmokestį, 15 proc. mažų įmonių finansų vadovų uždirba 5001 Lt ir daugiau, atitinkamai - 44 proc. vidutinių įmonių ir 42 proc. didelių įmonių vyriausiųjų buhalterių“, - skaičiuojama apklausoje.
Apibendrinant, vardijama, jog labai mažose įmonėse vyriausiems buhalteriams dažniausiai mokama iki 2 tūkst. Lt dydžio alga, mažose įmonėse atitinkamai 2 – 3 tūkst. Lt atlyginimas, o vidutinėse ir didelėse įmonėse – 5 tūkst. Lt ir daugiau.
Nustatyta, kad tarptautinio kapitalo įmonėse finansininkai uždirba daugiau.
Lietuviško kapitalo įmonės finansininkams (33 proc.) linkusios dažniau mokėti 2 – 3 tūkst. Lt atlyginimą, 32 proc. šių specialistų tokiose įmonėse uždirba iki 2 tūkst. Lt, tik 7 proc. visų apklaustųjų paminėjo gaunantys 5 tūkst. Lt ir didesnį atlyginimą dirbdami lietuviško kapitalo įmonėse.
Tyrimo duomenys parodė, jog didžioji dalis (37 proc.) vyriausiųjų buhalterių, dirbančių tarptautinio kapitalo įmonėse, gauna didžiausią apklausoje minimą darbo atlygį – 5 tūkst. Lt ir daugiau ir tik 5 proc. ten dirbančiųjų – iki 2000 Lt atlyginimą.
„Taigi, galima sutikti su nuomone, jog tarptautinio kapitalo kompanijos vyriausiems buhalteriams yra dosnesnės už lietuviškąsias“, - apibendrina tyrimo autoriai.
Atitinkamai, pusė visų finansininkų, pastaruosius 2 metus dirbusių lietuviško kapitalo įmonėse, nurodė, kad jų atlyginimas nepasikeitė, dar 26 proc. - nežymiai padidėjo. Dirbę tarptautinio kapitalo įmonėse pateikė kitokius atsakymus – 42 proc. atlyginimas nežymiai padidėjo per pastaruosius 2 metus, 39 proc. darbo užmokestis nekito.
„Išvada – pastarieji 2 metai iš tikrųjų sėkmingesni buvo tarptautinio kapitalo įmonių vyriausiems buhalteriams“, - rašoma tyrime.
Ko šiemet tikisi įmonių finansininkai
Apklausos metu paaiškėjo, kokio darbo užmokesčio augimo šiemet tikisi vyriausieji įmonių buhalteriai.
Pusė jų augimo nesitiki, penktadalis numato atlyginimų padidėjimą 6-10 proc., dar dešimtadalis tikisi algų ūgtelėjimo iki 5 proc.
Mažiau nei penktadalis apklaustųjų mano, jog šiemet jų atlyginimai augs daugiau nei 11 proc.
DELFI skelbė, jog Lietuvos statistikos departamentas suskaičiavo, kad pernai realus darbo užmokestis padidėjo 3,7 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad šiemet realus darbo užmokestis Lietuvoje turėtų paaugti 2,5 proc., tai rodo Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas.
