„Turtuolių klubo“ vadovas siunčia žinią: kokius mokesčius dar reikia didinti

 (249)
Mažiau nei prieš metus pakviesta pradėti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) procesą Lietuva tikisi tapti dažnai „turtuolių klubu“ vadinančios organizacijos nare. Į Lietuvą atvykęs EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė šalies ekonomikos apžvalgą, kurioje pabrėžta, su kokiais skausmingais Lietuvai klausimais šalis turėtų dirbti.
José Ángel Gurría
José Ángel Gurría
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

EBPO pristatomoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad šalyje kai kurios įmonės kenčia nuo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, o inovacijų intensyvumas verslo sektoriuje yra žemas. Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad turtinė nelygybė ir skurdo lygis šalyje yra aukštas, o pasitenkinimas darbu mažas ir gyvenimo trukmė trumpa.

Be to, apžvalgoje nepamirštamas ir kitas Lietuvos skaudulys – emigracija, kuri išlieka didelė. Kritikuojama ir socialinės apsaugos sistema, nurodant, kad ji nėra pakankamai efektyvi mažinant skurdą.

Šaliai siūloma tobulinti efektyvią darbo paieškos sistemą ir programas, kurios padėtų nedirbančiuosius sugrąžinti į darbo rinką ir paskatinti ekonomikos augimą.

Lietuva pagiriama už tai, kad jai pavyko valstybės skolą išlaikyti tvariame lygyje. Kartu siūloma atkreipti dėmesį į artėjančius didelius iššūkius: visuomenės senėjimą ir galimus ateities makroekonominius sukrėtimus.

Rekomenduojama tam ruoštis mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir gerinant mokesčių surinkimą, stiprinant pensijų sistemos tvarkumą. Mažinamą darbo jėgos apmokestinimą siūloma keisti didinant mokesčius nekilnojamam turtui, didinti mokesčius dėl gamtai ir aplinkai daromos neigiamos įtakos

Portalas DELFI kalbina EBPO generalinį sekretorių A. Gurria apie tai, kodėl Lietuva turėtų siekti narystės „turtuolių klube“ vadinamoje organizacijoje ir į kokius neišspręstus klausimus šalyje turėtų būti atkreiptas didesnis dėmesys.

– Kokią naudą Lietuva gaus tapusi EBPO nare?

– EBPO šūkis yra – geresnės politinės priemonės geresniam gyvenimui. Esame institucija, kuri dalyvauja dialoguose su šalimis narėmis dėl viešosios politikos. Taip pat nustatome globalius standartus – nesvarbu, ar kalbėsime apie mokesčių politiką, ar švietimą, ar korporatyvinę atsakomybę, ar gerąją praktiką valdant valstybės valdomas įmones.

Mes nustatome standartus. Jei Lietuva taps EBPO nare, ji taps nare valstybių grupėje, kurios nustato standartus visam pasauliui. Jei nebūsite EBPO nare, tai mes kursime standartus, o jūs prie jų prisitaikysite, bet nebūsite dalimi, kai tie standartai bus kuriami arba apie juos diskutuojama.

Kitas labai svarbus elementas – jūs priklausysite tinklui, kuris sudarytas ir dar daugiau tinklų. Ką tai reiškia? Sakykime, kad esate sveikatos ministras, jūs dalyvausite sveikatos komiteto susitikimuose, jei būsite EBPO nare. Komiteto nariai diskutuos tik apie sveikatos klausimus, jie nekalbės, pavyzdžiui, apie švietimą ar mokesčius. Komiteto nariai nustatys tam tikrus standartus šioje srityje, dalinsis gerosiomis praktikomis, rekomendacijomis, koks geriausias būdas užtikrinti sveikatos apsaugą, sveikatos apsaugos kokybę, investicijas šioje srityje.

Ir tai tik vienas pavyzdys, bet organizacijoje yra daugiau nei 200 padalinių, kurie specializuojasi skirtingose srityse. Tapus EBPO nare, šalies ministrai, valdžios atstovai dalyvaus visose diskusijose ir išgirs apie bendrų problemų sprendimo būdus.

José Ángel Gurría
José Ángel Gurría
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

– Bet mes jau esame Europos Sąjungoje, su kurios narėmis galime dalytis gerąja praktika?

– Europos Sąjungoje galite dalytis patirtimi dėl tam tikrų klausimų, bet ne visų, kuriuos apžvelgia EBPO. Be to, ES bendradarbiaujate su kolegomis tik iš ES šalių, EBPO darbas vyksta su valstybių atstovais iš viso pasaulio.

Maža, atvira šalis, kaip Lietuva, gauna daug naudos iš tarptautinio bendradarbiavimo.

– EBPO kartais yra įvardijama kaip „turtuolių klubas“. Lietuvos BVP gyventojui vis dar trečdaliu mažesnis nei EBPO narių vidurkis. Ar Lietuva jau užaugo iki šio klubo?

– Žinoma, Lietuvos BVP gyventojui galbūt ir yra mažesnis nei EBPO narių vidurkis, bet visiškai akivaizdu, kad jis didesnis nei kai kurių pasaulio šalių.

O atsakydamas į repliką dėl „turtuolių klubo“, galiu pasakyti, kad aš esu meksikietis, o Meksika turi daug mažesnį BVP gyventojui nei Lietuva. Taigi, EBPO nėra turtuolių klubas, o gerosios praktikos klubas. Ir tai nėra tik diskusijų klubas, tai ir veiksmų klubas, nes čia vyksta ne tik diskusijos, bet ir kuriami standartai.

– Kiek Lietuvai kainuos narystė EBPO?

– Yra nustatytos formulės, kuriomis apskaičiuojamas narystės mokestis. Jos pritaikomos šalims, priklausomai nuo šalies ekonomikos dydžio. Mažesnėms šalims ši suma mažesnė nei didelėms ir stiprioms ekonomikoms. Bet jei kalbėsime apie procentinį dydį nuo šalies ekonomikos, tai yra maža suma ir niekada narėms nėra aktualus klausimas.

Jei tai matai, kaip investiciją, tai yra geriausia investicija, kokią gali padaryti.

– Minėjote, kad EBPO narės kartu kuria naujus standartus ir dalijasi gerąja praktika su besivystančiomis valstybėmis. Kokiomis geromis praktikomis su besivystančiu pasauliu gali pasidalyti Lietuva?

– Per EBPO Lietuva galės dalytis savo gerąja praktika su pasauliu. Kiekviena šalis turi kuo pasidalyti ir kartu ko pati išmokti. Mes dirbame su daug šalių, kurios nebando tapti EBPO narėmis, kurios neturi sąlygų būti narėmis ar nenori jomis būti. Ko jie nori – palaikymo ir pagalbos. Ir mes jiems padedame.

Dirbame su maždaug 130 šalių, kurios nėra organizacijos narės. Mes glaudžiai dirbame ir su G-20, G-7, OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija), Ramiojo vandenyno aljansu ir pan. Jei Lietuva taps EBPO nare, ji turės pirminę prieigą prie to, kas vyksta pasaulyje, bet kartu per organizaciją galės iškelti globaliu lygmeniu jai rūpimus klausimus.

José Ángel Gurría
José Ángel Gurría
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

– Ar narystė EBPO turės įtakos, kaip užsienio investuotojai matys Lietuvą?

– Vien buvimas EBPO nare yra faktas, kurį tarptautinio reitingavimo agentūros, bankai, kreditoriai vertina kaip šalies ryžtą taikyti gerąsias praktikas. Todėl šalis gauna teigiamų taškų už tai.

Faktas, kad šalis pasirinko būti šios organizacijos nare rodo, kad šalis nori žengti žingsnį į priekį. Kai kurios ES narės EBPO narėmis tapo dar prieš įstojant į Europos Sąjungą. Estija – jau yra EBPO narė, Latvija – tapimo nare procese, galimas variantas, kad taps nare dar šiemet.

Pamenu, kai pranešėme, kad prie EBPO jungiasi Estija, prie manęs priėjo prezidentas Valdas Adamkus ir klausė, kodėl Estija, o ne Lietuva. Atsakiau, kad EBPO narės nusprendė, kad tai jų prioritetas, bet esu tikras, kad dirbsime kartu su Lietuva ir rezultatas bus.

– Atvykęs į Lietuvą pristatote šalies ekonomikos apžvalgą ir įvertinimą. Kaip apibūdintumėte Lietuvos ekonomiką?

Baltijos šalys turėjo labai gerus laikus iki paskutinės krizės, kurią sukėlėte ne jūs patys. Per krizę Lietuva priėmė vienus sunkiausių sprendimų. Manau, kad pavyzdys, kaip Baltijos šalys susidorojo su krize, buvo labai geras.

– Tai gal jau laikas atlaisvinti diržus ir drąsiai didinti išlaidas?

– Manau, kad Lietuvoje susiformavo finansinio stabilumo kultūra, nepaisant kas yra valdžioje. Jūs pasimokėte iš labai labai sudėtingos istorijos ir jūsų valdžia taip pat pasimokė iš kitų valstybių pavyzdžių, ką daryti, o ko ne.

– Kuriose srityse Lietuva turėtų pasistiebti?

– Aktualūs klausimai – biudžeto deficitas, socialinė integracija, produktyvumas, valstybės valdomos įmonės. Kaip jums atrodo, ar būtina turėti 42 įmones tokioje mažoje šalyje, kurios rūpinasi miškais?

Kalbant apie valstybės valdomas įmones, tai vienas iš daugiausia iššūkių keliantis klausimas viešajame sektoriuje visose šalyse.

Valdžios skaidrumas, kova su korupcija.

José Ángel Gurría
José Ángel Gurría
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

– Kaip manote, kada Lietuva užbaigs stojimo į EBPO procesą ir taps pilnaverte organizacijos nare?

– Stojimo procesas yra per svarbus, kad būtų skubinamas. Nepaisant to, judėsime tokiu greičiu, kokiu norės judėti į priekį pati Lietuva.

Vidutiniškai stojimo procesas užtrunka 2-3 metus. Manau, kad įmanoma tai būtų padaryti iki 2018 m., bet, manau, kad čia svarbiausia proceso kokybė, ne greitis.

DELFI primena, kad EBPO vienija 32 valstybes. Organizacijos tikslas - rasti efektyvių sprendimų globaliems ekonominiams procesams, skatinti darnų vystymąsi per konkrečią paramą ir konsultacijas narėms ir silpnesnėms trečiosioms šalims.

Pastarosios EBPO plėtros metu 2007 m. narystės deryboms buvo pakviestos Čilė, Estija, Izraelis, Slovėnija ir Rusija. Užsitęsusios derybos su Rusija buvo sustabdytos 2014 m. pavasarį dėl veiksmų Ukrainoje. Nuo 2013 m. oficialias narystės derybas yra pradėjusios Kolumbija ir Latvija, nuo 2015 m. – Kosta Rika.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

M. Draghi: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES neturi kelti grėsmės Europos rinkos vientisumui (1)

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) neturi kelti grėsmės bendros Europos rinkos vientisumui, pirmadienį pareiškė Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi, kalbėdamas Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitete.

Perkūnkiemyje duris atvėręs „Skandia“ padalinys ketina padvigubinti darbuotojų skaičių (28)

Švedijos draudimo ir bankininkystės grupės „Skandia“ padalinys Lietuvoje „Thule“ persikėlė į naujas, 1 950 kv. m ploto patalpas Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajone įsikūrusiame verslo centre „One“, rašoma bendrovės pranešime.

„Dvarčionių keramikai“ bankroto byla iškelta pagrįstai (1)

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria 2016 m. liepos 27 d. bendrovei „Dvarčionių keramika“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, yra teisėta ir pagrįsta, todėl bendrovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vokietijos verslo pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį per dvejus metus (5)

Rugsėjį Vokietijos verslo pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus, atskleidė detalus IFO instituto tyrimas, praneša BBC.

„Deutsche Bank“ akcijų vertė nukrito iki istorinio minimumo (10)

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ akcijų vertė nusmuko iki istorinio minimumo, informuoja naujienų agentūra „Bloomberg“.