Antradienį Kaimo reikalų komitete Seimo nariai su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene diskutavo, kaip gelbėti maisto produktų gamintojus ir ūkininkus, kenčiančius nuo praėjusią savaitę paskelbtų Rusijos sankcijų Europos Sąjungos šalims.

Posėdžio metu konservatorius K. Startkevičius pasiūlė į Rusijos sankcijas taip pat sureaguoti politiniu sprendimu.

Kazys Starkevičius
Kaliningradas, matome, užsidarė. Kaip Rusija gabens maistą į Kaliningradą – lėktuvais, laivais? Brangu. Aišku, veš per Lenkiją ir Lietuvą traukiniais. Rusijoje siaučia maras (kiaulių – red.), su augalais problema. Reikia sutarti su lenkais. Pasižiūrėti į reikalą rimtai. Užkratas gali per traukinius pasklisti. Čia principingesnė galėtų būti ir augalų apsaugos tarnyba“, - kalbėjo Seimo narys.

Kaimo reikalų komitete ministrė V. Baltraitienė pateikė ir kitas priemones, kuriomis žadama kapstytis iš susidariusios padėties dėl Rusijos veiksmų.

Kaip vieną iš priemonių ministrė paminėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimą. Vis dėlto, pasak jos, mokesčio mažinimas galimas tik tuomet, jei prekybos centrai pasirašytų memorandumą, kad sumažinus PVM tokia pačia dalimi mažėtų ir produktų kainos parduotuvėse.

Pasak ministrės, PVM mažinimas daržovėms, vaisiams, mėsai, pieno produktams bus politinis sprendimas.

„Mes Vyriausybėje pateiksime tokį pasiūlymą. Siekis būtų pagyvinti vidaus rinką. Tačiau reikėtų pasirašyti memorandumą su prekybos centrais, kad tiek pat mažėtų ir galutinė kaina parduotuvėse. Jei toks memorandumas nebūtų pasirašomas, tuomet nebūtų prasmės mažinti PVM“, - teigė ministrė.

Susitikime su Seimo nariais ministrė dar kartą priminė, kad dėl Rusijos embargo labiausiai nukentės pieno ir mėsos produktų gamintojai.

V. Baltraitienė priminė, kad Europos Komisijai jau yra išsiųstas laiškas su prašymu leisti intervencinius pirkimus, kurie leistų supirkti ilgai negendančią produkciją, pavyzdžiui, pieno miltelius, sviestą, sūrius.

Taip pat ministerija prisideda prie raginimų kuo greičiau sušaukti neeilinę Europos žemės ūkio ministrų tarybą. Ministrė teigė, kad šiuo klausimu Lietuva didelio palaikymo iš kai kurių kitų ES šalių nesulaukia.

„Nes tikriausiai pas juos kitokia situacija“, - teigė ministrė.

Vis dėlto pagalbos iš Europos Komisijos Lietuva gali tikėtis. Kaip teigė V. Baltraitienė, Lietuva gali kreiptis į fondą, kuriame yra apie 400 mln. eurų. Šios lėšos skirstomos valstybėms, kurios yra nukentėję dėl politinių sprendimų.

Ministrė teigė, kad labiausiai nukenčiantys pienininkai per mėnesį praras apie 20 mln. Lt pajamų. Verslininkai prašo pagalbos bent tris mėnesius.

Ministerija mato du būdus, kaip būtų galima padėti pieno perdirbėjams.

Kol Europos Komisija sutiktų padengti nuostolius, verslo subjektams siūloma duoti beprocentę paskolą, o vėliau ją būtų galima grąžinti iš EK pinigų.

Taip pat vienas iš sprendimų būtų – eksporto grąžinamųjų išmokų atstatymas.

„Anksčiau tai turėjome ir esant tokiai situacijai būtų svarbu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms, kad atstatytų. Todėl ir prašome greičiau kviesti žemės ūkio ministrų tarybą“, - teigė ministrė.

Pasak jos, mėsos augintojai prašo, kad būtų subsidijuojama supirkimo kaina. Ši priemonė taip pat yra svarstoma.

Žemės ūkio ministerija Ūkio ministerijai kartu siūlo atnaujinti valstybės rezervą.

„Kol kas laikome tik grūdus, cukrų ir druską. Gal svarstytinas dalykas, kad krašto apsauga turėtų rezervą. Tai būtų pagalba mūsų mėsos gamintojams, pieno perdirbėjams“, - pasakojo ministrė. Pasak jos, supirkti būtų galimą mėsos konservus, kondensuotą pieną, pieno miltelius, sūrį.

Dar kaip vieną pagalbą Lietuvos maisto produktų gamintojams, kenčiantiems nuo Rusijos embargo, V. Baltraitienė siūlo pilietinę akciją pirkti prekę lietuvišką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (808)