R.Baranausko advokatas Johnas Jonesas Jungtinės Karalystės aukštajam trečiadienį teismui sakė, kad „prezidentė ir centrinis bankas „Snorą“ sužlugdė dėl politinių priežasčių“.
Anot jo, Lietuvos generalinė prokuratūra, gavusi centrinio banko skundą, yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, tačiau tai buvo padaryta „pernelyg skubotai“.
„Jeigu Vyriausybė dėl politinių priežasčių nusprendė sužlugdyti banką ir panaudojo centrinį banką tam tikslui pasiekti, banko vadovus buvo būtina padaryti atpirkimo ožiais, kuriems būtų pareikšti baudžiamieji kaltinimai“, - pareiškė J.Jonesas.
Teismui buvo pasakyta, kad „Snoras“ visada buvo vertinamas kaip rusiškas, o ne lietuviškas bankas, iš dalies dėl V.Antonovo Rusijos pilietybės.
Pasak J.Joneso, Generalinė prokuratūra, gavusi skundą, arešto orderį pateikė „labai greitai“, taigi, „neįmanoma, kad jie būtų atlikę kokį nors nepriklausomą tyrimą“. Anot jo, prokuratūrai galėjo būti daromas „politinis spaudimas“.
Buvę „Snoro“ akcininkai aukštajame teisme bando panaikinti Londono Vestminsterio magistrato teismo teisėjo Johno Zanio 2014 metų sausį priimtą sprendimą išduoti du vyrus Lietuvai.
Teisėjas tuomet atmetė argumentus, jog baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas dėl V.Antonovo Rusijos pilietybės ar dėl vyrų politinių pažiūrų. J.Zanis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos institucijos pateikė nemažai rašytinių patikinimų, o V.Antonovui grįžus į Lietuvą jo gyvybei nekiltų jokio „realaus pavojaus“. Teisėjas sprendimo dėl buvusių „Snoro“ akcininkų kaltės ar nekaltumo tuomet nepriėmė.
Tuo tarpu V.Antonovas ir R. Baranauskas tvirtina, kad J. Zanis nesugebėjo pagrįsti savo sprendimo tinkamais faktais.
Aukštojo Londono teismo sprendimas, kaip manoma, bus paskelbtas vėliau.
Lietuva buvusį „Snoro“ banko valdybos pirmininką V.Antonovą ir kitą banko akcininką Raimondą Baranauską kaltina netinkamu daugiau kaip 478 mln. eurų ir dar 10 mln. JAV dolerių pervedimu į, kaip teigiama, jų kontroliuojamas sąskaitas.
Abu buvę akcininkai neigia padarę kokius nors nusižengimus ir tvirtina, kad buvo padaryti „itin prieštaringo“ „Snoro“ nacionalizavimo 2011 metais „atpirkimo ožiais“. Jų teigimu, kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Dar 2011 metų kovą „Snoras“ buvo laikytas vienu pirmaujančių privačių Lietuvos bankų. Tačiau tų pačių metų lapkritį bankas buvo nacionalizuotas.
Lietuva tvirtina, kad du buvę banko akcininkai banko apskaitos įrašuose buvo sukūrę netikrų sąskaitų ir kitų dokumentų, o 2011 metų liepą V.Antonovas pasirūpino, kad centriniam bankui būtų pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
Abu vyrai neigia visus kaltinimus nusikalstama veika, kuri, Lietuvos teigimu, buvo tęsiama nuo 2008 iki 2011 metų.