Tuo metu ekonomistai, prognozuodami šalies ekonomikos ateitį, turi turėti daug didesnį žinių bagažą, kad pasiremdami teorinėmis žiniomis ir patirtimi galėtų įžvelgti svarbias tendencijas.
„Turbūt nesustirštinsiu spalvų teigdamas, kad mūsų žmonių finansinis išprusimas paskutiniais metais pagerėjo, tačiau iki tobulybės dar toloka“, - teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, šiandien Lietuvoje egzistuoja du kraštutiniai tipažai, kurių galime sutikti ir savo aplinkinių tarpe. Pirmas – besimėgaujantis tik šia diena pilietis, nenorintis gyventi pagal pajamas, todėl besiskolinantis visur, kur tik gauna paskolą ir vėliau iš paskolų grąžinantis anksčiau paimtas paskolas.
„Kitas kraštutinumas – litą prie lito dedantis ir konservatyviai, neretai stiklainyje, taupantis žmogus, kurio santaupos vieną dieną „sudega“ dėl padarytos klaidos – lengvatikiškai atidavus pinigus sukčiams, dėl krizės ar panašiai“, - tęsė G. Nausėda.
„Deja, nemažai vaikų to neišmoksta mokykloje, o žinių spragos neužpildomos ir vėliau“, - kalbėjo jis.
Banko atstovas pabrėžė, kad valstybės požiūriu protingai besielgiantys piliečiai taip pat yra gėris, nes tokiu atveju įmanoma prognozuoti, kokias pasekmes vidaus vartojimui, kreditavimui, mokesčių surinkimui turės vienokie ar kitokie ekonominės politikos sprendimai.
„Racionaliųjų lūkesčių teorija grindžia savo prielaidas būtent tokiu ekonomikos subjektų elgesiu ir tuo ji skiriasi nuo adaptyvių lūkesčių mokymo, kuris linkęs žiūrėti į žmones kaip į būtybes, gebančias pažvelgti per petį į praeitį ir perkelti anksčiau vykusius procesus į ateitį. Ekonominės politikos sprendimų įtaka realiems procesams yra visiškai skirtinga, priklausomai nuo, ar vyrauja adaptyvūs (supaprastinti), ar racionalūs lūkesčiai“, - konstatavo ekonomistas.
Portalas DELFI kviečia pasitikrinti savo žinias verslo ir ekonomikos srityje.
