Be to, neaišku, ar investuotojas, įsigijęs telekomo akcijų litais, vėliau galės jas parduoti Londono biržoje, kur jomis bus prekiaujama kaip Tarptautiniais depozitoriumo sertifikatais (GDR) ir kur prekyba gali būti aktyvesnė.
M. Starkevičiūtė stebėjosi, kodėl, "esant tam tikroms rinkos sąlygoms ar kitoms esminėms aplinkybėms, investuotojams gali tekti sumokėti už akcijas brangiau nei nustatyta aukščiausia kainos riba". Toks teiginys įrašytas telekomo privatizavimui išleistame reklaminiame leidinuke.
"Kai aš pasiteiravau, ką tai reiškia, man atsakė, kad nereikia kreipti dėmesio į šį punktą. Kodėl patarėjai iki šiol oficialiai to nepaneigė?", klausė M. Starkevičiūtė.
Pasak finansų analitikės, reikėtų iš anksto nustatyti, jog smulkūs investuotojai iki tam tikros sumos gaus 100 proc. pageidaujamo akcijų kiekio, o kitiems investuotojams akcijos bus parduodamos pagal tam tikrą formulę. Tokia, anot jos, yra tarptautinė praktika.
M. Starkevičiūtė įsitikinusi, kad telekomo privatizavimo patarėjai linkę sumažinti akcijų vertę, nes pardavus pigiau investuotojai gaus didesnį pelną antrinėje rinkoje.
Analitikė mano, jog "Lietuvos telekomo" akcija verta daugiau nei 5 litų. Anot jos, pernai telekomo pelnas vienai akcijai palyginti su 1997 metais išaugo 75 proc. - nuo 16 iki 28 centų.
1998 metais už akciją buvo sumokėta 4,17 lito. "Paskaičiuokime, kiek tuomet turėtų padidėti akcijos kaina", tvirtino M. Starkevičiūtė.
Ji, be kita ko, teigė pasigendanti informacijos, kaip bus panaudoti už telekomą gauti pinigai - Vyriausybė nėra parengusi jokio projekto. M. Starkevičiūtė siūlė sudaryti visuomeninę priežiūros tarybą, kuri domėtųsi lėšų panaudojimu.