Telekomas nori globoti valstybines institucijas

 (6)
“Lietuvos telekomas” pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl valstybinių institucijų tinklo įkūrimo. Telekomunikacijų rinkos dalyvių teigimu, taip telekomas siekia pasinaudoti paskutines dienas skaičiuojančia Vyriausybe ir į ilgalaikę savo globą perimti valstybines institucijas.
"Jokia komercinė struktūra už dyką nieko neduoda”,– primena Vytautas Vitkauskas, “Infobalt” asociacijos viceprezidentas telekomunikacijoms. Valstybinių institucijų tinklas turėtų jungti 34 valstybines institucijas. Tarp jų – prezidentūrą, vyriausybės kanceliariją, prokuratūrą, Vilniaus savivaldybę, Vyriausybinių ryšių centrą, ministerijas.

Pasak Vyto Gaidelio, Vyriausybinių ryšių centro, koordinuojančio projektą, direktoriaus, telekomas siūlo visą tinklui reikalingą įrangą teikti nemokamai. “Kadangi iš biudžeto tam nereikės skirti lėšų, tokiam projektui nėra kaip skelbti konkursą”,– teigė p. Gaidelis. Pasak jo, telekomas pats pirktų įrangą ir į šį projektą investuotų apie 12–14 mln. Lt.

“Lietuvos telekomo” teigimu, tinklo įrengimas valstybei nekainuotų nė lito, o jį įrengus skambučiai valstybinių institucijų tinklo viduje būtų nemokami. Be to, turėtų gerokai sumažėti bendri fiksuotieji mokesčiai už telefono linijas.

Tačiau pasak telekomunikacijos rinkos dalyvių, toks projektas bus nelabai naudingas valstybinėms institucijoms. “Negi Vyriausybei neaišku, jog jokia komercinė struktūra už dyką nieko neduoda”,– teigė Vytautas Vitkauskas, “Infobalt” asociacijos viceprezidentas telekomunikacijoms. Telekomas norėtų, jog už tinklo įrengimą valstybinės institucijos pasižadėtų 10 m. likti telekomo klientėmis. Kol kas Vyriausybė sutinka, jog sutartis būtų pasirašyti tik dvejiems metams.

Tačiau pasak p. Vitkausko, telekomas tokį stambų klientą norės išlaikyti ir po to, kai 2003 m. pradžioje baigsis jam suteiktas fiksuotojo ryšio monopolis. “Tačiau negalima paneigti galimybės, jog sutartys bus sudarytos taip, kad ir po dvejų metų valstybinės institucijos negalės tų sutarčių nutraukti, o dabartinė Vyriausybė nuo atsakomybės nusiplaus”,– teigė p. Vitkauskas.

Kiti rinkos dalyviai pabrėžia, jog “Lietuvos telekomas”, turėdamas garantuotą klientą jam galės diktuoti sąlygas, nustatyti sau palankias kainas. Taip pat telekomo siūlomi taupymo variantai vietiniam ryšiui neatsveria to, kur iš tikrųjų galima sutaupyti. Pavyzdžiui, dabar labiausiai sutaupoma skambučius į mobiliuosius tinklus nukreipiant ne per “Lietuvos telekomą”, o per mobiliojo ryšio operatorius, – kainos skiriasi 2–3 kartus.

Pagal dabartinį valdininkų naudojimąsi ryšiais, įrengus naująjį tinklą, valstybė per metus sutaupytų apie 200.000 Lt, o telekomui permokėtų apie 10 mln. Lt.

Be to, pasak p. Vitkausko, telekomas nori ne tik sujungti balso perdavimą (kurio monopolį jis turi), bet ir valstybines institucijas priversti naudotis telekomo duomenų perdavimo paslauga. Pasak jo, parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, jog iki rugsėjo 30 d. valstybinės institucijos privalo pasirašyti sutartis su “Lietuvos telekomu” dėl duomenų perdavimo. “Kodėl negalima palaukti ir susitarimus pasirašyti jau po rinkimų?”– teigė “Infobalt” asociacijos viceprezidentas.

“Mūsų nuomone, šis projektas neekonomiškas ir jam priešinsimės”,– teigė Jonas Milerius, Seimo Informacijos technologijų skyriaus vedėjas. Pasak jo, Vyriausybė yra klaidinama, nes visas projektas pateikiamas kaip viena problema, kurią gali išspręsti tik telekomas. Jo teigimu, su telekomu reikia pasirašyti sutartį tik dėl balso perdavimo, tačiau reikia skelbti atskirus telefono stotelių pirkimo, skambučių į mobiliuosius tinklus bei duomenų perdavimo konkursus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

M. Vainiutė: Registrų centro vadovo pasitraukimą lėmė neigiama audito ataskaita (1)

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigia, kad pastaruoju metu kritika dėl ministerijai pavaldaus Registrų centro veiklos buvo girdima nuolat, o beveik 20 metų įstaigai vadovavusį Kęstutį Sabaliauską iš pareigų pasitraukti privertė neigiama įmonės veiklos audito išvada.

„Brexit“ ministras ir S. Skvernelis tarėsi dėl emigrantų ateities (6)

Lietuvoje viešintis už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) atsakingas ministras Davidas Davisas sako iš Bendrijos besitikintis dosnaus susitarimo dėl ES piliečių teisių Britanijoje po „Brexit“.

Paaiškėjo, kas Lietuvoje siuva prabangius rūbus D. Camerono žmonos įmonei (43)

Neseniai paaiškėjo, kad brangūs buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono žmonos Samanthos kuriami drabužiai siuvami Rytų Europoje.

R. Vainienė prognozuoja, kad prekybos centrai gali įvelti į kainų kovą (31)

Bendrovei „Maxima LT“ antradienį pradėjus naują rinkodaros kampaniją ir žadant mažas kainas daliai perkamiausių prekių, ekonomistė Rūta Vainienė neatmeta galimybės, kad ir kiti prekybos centrai gali imtis analogiškų veiksmų, tad prekių kainos turi potencialo mažėti.

Premjeras tikisi, kad bankai labiau padės jaunoms šeimoms dėl būsto (18)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį susitikęs su Lietuvos bankų asociacijos nariais, pabrėžė, kad bankinio sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomikos skatinimą, taip pat verslo sąlygų gerinimą yra labai svarbus ir reikalingas.