Pasak Vyto Gaidelio, Vyriausybinių ryšių centro, koordinuojančio projektą, direktoriaus, telekomas siūlo visą tinklui reikalingą įrangą teikti nemokamai. “Kadangi iš biudžeto tam nereikės skirti lėšų, tokiam projektui nėra kaip skelbti konkursą”,– teigė p. Gaidelis. Pasak jo, telekomas pats pirktų įrangą ir į šį projektą investuotų apie 12–14 mln. Lt.
“Lietuvos telekomo” teigimu, tinklo įrengimas valstybei nekainuotų nė lito, o jį įrengus skambučiai valstybinių institucijų tinklo viduje būtų nemokami. Be to, turėtų gerokai sumažėti bendri fiksuotieji mokesčiai už telefono linijas.
Tačiau pasak telekomunikacijos rinkos dalyvių, toks projektas bus nelabai naudingas valstybinėms institucijoms. “Negi Vyriausybei neaišku, jog jokia komercinė struktūra už dyką nieko neduoda”,– teigė Vytautas Vitkauskas, “Infobalt” asociacijos viceprezidentas telekomunikacijoms. Telekomas norėtų, jog už tinklo įrengimą valstybinės institucijos pasižadėtų 10 m. likti telekomo klientėmis. Kol kas Vyriausybė sutinka, jog sutartis būtų pasirašyti tik dvejiems metams.
Tačiau pasak p. Vitkausko, telekomas tokį stambų klientą norės išlaikyti ir po to, kai 2003 m. pradžioje baigsis jam suteiktas fiksuotojo ryšio monopolis. “Tačiau negalima paneigti galimybės, jog sutartys bus sudarytos taip, kad ir po dvejų metų valstybinės institucijos negalės tų sutarčių nutraukti, o dabartinė Vyriausybė nuo atsakomybės nusiplaus”,– teigė p. Vitkauskas.
Kiti rinkos dalyviai pabrėžia, jog “Lietuvos telekomas”, turėdamas garantuotą klientą jam galės diktuoti sąlygas, nustatyti sau palankias kainas. Taip pat telekomo siūlomi taupymo variantai vietiniam ryšiui neatsveria to, kur iš tikrųjų galima sutaupyti. Pavyzdžiui, dabar labiausiai sutaupoma skambučius į mobiliuosius tinklus nukreipiant ne per “Lietuvos telekomą”, o per mobiliojo ryšio operatorius, – kainos skiriasi 2–3 kartus.
Pagal dabartinį valdininkų naudojimąsi ryšiais, įrengus naująjį tinklą, valstybė per metus sutaupytų apie 200.000 Lt, o telekomui permokėtų apie 10 mln. Lt.
Be to, pasak p. Vitkausko, telekomas nori ne tik sujungti balso perdavimą (kurio monopolį jis turi), bet ir valstybines institucijas priversti naudotis telekomo duomenų perdavimo paslauga. Pasak jo, parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, jog iki rugsėjo 30 d. valstybinės institucijos privalo pasirašyti sutartis su “Lietuvos telekomu” dėl duomenų perdavimo. “Kodėl negalima palaukti ir susitarimus pasirašyti jau po rinkimų?”– teigė “Infobalt” asociacijos viceprezidentas.
“Mūsų nuomone, šis projektas neekonomiškas ir jam priešinsimės”,– teigė Jonas Milerius, Seimo Informacijos technologijų skyriaus vedėjas. Pasak jo, Vyriausybė yra klaidinama, nes visas projektas pateikiamas kaip viena problema, kurią gali išspręsti tik telekomas. Jo teigimu, su telekomu reikia pasirašyti sutartį tik dėl balso perdavimo, tačiau reikia skelbti atskirus telefono stotelių pirkimo, skambučių į mobiliuosius tinklus bei duomenų perdavimo konkursus.