Kaip aiškina SNB, toks sprendimas buvo būtinas, nes baimintasi, kad minimalus Šveicarijos franko kursas nepakurstytų netikslingo monetarinių sąlygų sugriežtinimo. Laikraštis primena, kad valiutų "lubos" (1,2 Šveicarijos franko euro atžvilgiu) buvo įvestos per patį euro zonos krizės pakilimą.
SNB taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu skirtumai "pagrindinių valiutų zonų" monetarinėje politikoje ženkliai išaugo, ir tokia griežčiausia tendencija kurį laiką išliks. Kaip pastebi Šveicarijos centrinis bankas, euras pastebimai nuvertėjo JAV dolerio atžvilgiu, kas savo ruožtu susilpnino ir Šveicarijos franko pozicijas JAV valiutos atžvilgiu.
Sureagavo iš karto
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Griedrė Gečiauskienė pamini, kad Šveicarijos centrinio banko sprendimas daugeliui buvo netikėtas.
„Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį rinkas sudrebino netikėtais pokyčiais. Euro-Šveicarijos franko santykiui dar 2011 metų rugsėjį buvo nustatytos „grindys“ ties 1,20, neleidžiant Šveicarijos valiutai stiprėti euro zonos krizės, susijusios su periferinių šalių skolų problemomis, metu. Tačiau ketvirtadienį netikėtu Šveicarijos centrinio banko žingsniu šios „grindys“ buvo panaikintos“, - teigė ji.
Pasak jos, į šį pokytį Šveicarijos franko kursas sureagavo dramatiškai – per keletą minučių nuo 1,20 minėtas euro-Šveicarijos franko santykis nukrito iki 1,00. Šveicarijos frankas sustiprėjo 16 proc.
„Tiek procentų iškart pabrango bet kokios prekės, kurių kaina yra išreikšta šia valiuta. Pirma mintis, ateinanti į galvą – slidinėti Šveicarijoje staiga tapo žymiai brangiau“, - pabrėžė ekonomistė.
G. Gečiauskienė primnė, kad stiprus frankas reikš Šveicarijos gamintojų eksportuojamų prekių konkurencingumo sumažėjimą. Kartu su šiuo žingsniu Šveicarijos centrinis bankas sumažino ir bazinę palūkanų normą –nuo -0,25 iki -0,75 proc. Tokiu būdu trijų mėnesių Šveicarijos franko LIBOR palūkanų norma įsitvirtino neigiamoje teritorijoje (veikiausiai nusistovės ties -1,00 proc.). Šveicarijos akcijų indeksas nuo ryto nukrito 5 procentais.
Ekspertė spėja, kad tokie Šveicarijos centrinio banko veiksmai rodo, kad šalis kaip reikiant susirūpinusi euro krize.
„Pastaruosius keletą metų Šveicarijos franko kursui priartėjus prie nustatytos ribos, centrinis bankas įsikišdavo į valiutų rinką ir sustabdydavo franko stiprėjimą, kurį natūraliai kėlė rinkos dalyvių apetitas frankui kaip saugiausia laikomai valiutai. Galiausiai centrinis bankas turbūt nustojo tai daryti“, - tęsė ji.
Sureagavo valiutų rinkos
Kartu sureagavo ir kitos valiutos - euro-JAV dolerio santykis pajudėjo nuo 1,1750 iki 1,1575, taigi euras nukrito 1,5 procento.
Tačiau tokia reakcija truko labai trumpai, per keliolika minučių kursas sugrįžo į atgal. Tuo tarpu franko kursas veikiausiai per dieną stabilizuosis, bet grįžti į buvusius lygmenis jam nebus taip paprasta.
„Toks dramatiškas pokytis atspindi rinkoje susikaupusį saugumo ieškojimą. Artėjant Europos centrinio banko susitikimui kitą ketvirtadienį ir sustiprėjus lūkesčiams dėl obligacijų supirkimo programos, tampa aišku, kad euro zonos rūpesčiai tęsiasi ir rinkos nebėra tikros dėl to, kada ir kaip jie baigsis“, - komentavo „Danske Bank“ atstovė.
Pasak jos, kartu tai atspindi mastą, kiek smarkiai buvo įtempta franko paklausa, kurią Šveicarijos centrinis bankas daugiau nei trejus metus bandė atsverti iki galiausiai pasidavė.
