Tokių skelbimų viešojoje erdvėje apstu, tačiau tikrovė kitokia, nei žadama skambiais lozungais. Būna ir taip, kad vietoj žadėtų turtų lieka tik nuostoliai. Ir tokiais atvejais niekas negali padėti.
Specialistai primena, jog nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, policijos atstovai teigia, kad lengvi pinigai visada siejami su tam tikra rizika. O tokiais pasiūlymais susigundę ir vietoj žadėtų pinigų tik papildomas išlaidas patyrę žmonės gali kaltinti tik save, rodo „Tiesos“ narpliotos istorijos moralas.
Už paslaptingą darbą – tūkstančiai
Į ketvirtą dešimtį įkopęs vyras susigundė socialiniame tinkle atsitiktinai pamatytu pasiūlymu: ryškiomis raidėmis parašytas skelbimas viliojo galimybe užsidirbti net iki kelių dešimčių tūkstančių svarų sterlingų per mėnesį.
Žadėta, kad tam pakaks per dieną skirti vos kelias valandas.
Tiesa, ką reikės dirbti, neatskleista. Tačiau vienos JK pramonės įmonės padalinyje dirbantis lietuvis ilgai nesvarstęs nutarė išbandyti laimę – juolab kad niekuo, kaip jam atrodė, nerizikavo.
Nurodytais kontaktais susisiekęs su pasiūlymo autoriumi vyriškis išgirdo pažadus apie tikrus aukso kalnus. Kartojosi sveikinimai atvykus į patį sėkmingiausią kolektyvą, skambėjo pažadas, kad, praėjus metams nuo pokalbio, jis važinėsiąs naujausio modelio „Mercedes“.
Žadėta daug, tačiau vis dar neatskleista, ką reikės dirbti, – reikalauta susitikimo.
Sulaukęs laisvadienio, lietuvis susitiko su kompanijai atstovaujančia moterimi. Toji tarsi užsukta čiauškėjo apie greitai laukiantį prabangų gyvenimą ir tik po geros valandos galiausiai paaiškino, ką dėl tokio gyvenimo teks padaryti. Paaiškėjo – pradžiai įsigyti kompanijos gaminių ir juos reklamuoti.
„Ji sakė, visi taip pradeda. Žadėjo, kad rizika nedidelė, reikėjo išleisti gal 40 svarų sterlingų. Galiausiai aš sutikau vien dėl to, kad ji manęs daugiau netrukdytų. Pasirašiau susitarimą, sumokėjau pinigus, netrukus gavau prekes – kažkokie maisto papildai, jų aprašymas. Išbandžiau juos, parodžiau žmonai. Nei man, nei jai tie papildai nepatiko. Padėjau į kampą ir pamiršau“, – pasakojo „Tiesai“ lietuvis.
Tačiau ramybė ilgai netruko: po kelių savaičių jis sulaukė dar vieno siuntinio su papildais ir reikalavimo per kelias dienas už juos sumokėti.
„Susisiekiau su ta moterimi paklausti, kas vyksta, o ji liepė skaityti sutartį – joje yra punktas, numatantis, kad visus metus mažiausiai kartą per mėnesį turiu įsigyti bent vieną produktų paketą. Kai pasakiau, kad man jų nereikia, ji tik paragino tuos papildus parduoti – vaikščioti po žmonių namus, įstaigas ir taip toliau, po to užsisakyti dar ir taip tapti turtuoliu. Tik tada ir supratau, kur čia šuo pakastas“, – prisipažino „Tiesos“ pašnekovas, sumojęs, jog pateko į beverčių produktų tinklinės prekybos pinkles.
Lietuvis teigia artimiausiu metu pasikonsultuosiąs su teisininkais, kaip jam išvengti prievolės pirkti tuos produktus, o kol ginčas neišspręstas, prašė neminėti nei jo, nei kompanijos vardo.
„Tik noriu paviešinti šią istoriją, kad kiti žmonės nepakliūtų į tokius spąstus. Jokių turtų nebus – tik išlaidos“, – tikina lietuvis, jau ketvirtą kartą priverstas mokėti už prekes, kurių jam nereikia.
Darbas neatskleidžiamas
„Tiesai“ pasidomėjus panašiais pasiūlymais internete, ilgai ieškoti nereikėjo – vienoje lietuvius vienijančioje „Facebook“ grupėje ryškiai švietė afiša, skelbianti, kad per mėnesį labai lengvai galima užsidirbti papildomus 1000 svarų sterlingų.
Įprastai darbdavys darbo pasiūlymuose nurodo, ką reikia dirbti: žurnalistams – rašyti, vairuotojams – vairuoti, pardavėjams – parduoti. Ką reikia daryti čia – neatskleidžiama.
Darbą siūlančiojo pasiteiravus daugiau informacijos, jis atsiuntė nuorodą į filmuką, kuriame balsas už kadro išaiškino, jog šios veiklos esmė – prekyba aukštos kokybės ir žemos kainos produktais.
O tada patarė juos pardavinėti draugams, šeimos nariams, siūlyti biuruose, verslo įstaigose ir net mokyklose bei bažnyčiose! Esą taip greitai bus galima uždirbti tūkstantį eurų, o įtraukiant į šią veiklą kitus žmones – net iki 200 tūkst. eurų.
Geriausiems darbuotojams žadamos tokios dovanos, kaip automobiliai. Įspūdžiui sustiprinti publikuojamos laimingų žmonių nuotraukos prie brangių mašinų. Ir, žinoma, tikinama, jog nėra jokios rizikos – nereikės aukoti nei savo laiko, nei pinigų. Kad tik būtų noras užsidirbti tūkstančius.
Kompanija neslepia savo pavadinimo, kontaktų. Viešame JK įmonių registre nurodoma, kad joje dirba vos trys asmenys – du direktoriai ir viena sekretorė. Visų pavardės – vienodos.
Įdomu, kaip atrodo klestinčios kompanijos biuras? Ne, tai ne modernios patalpos dangoraižyje Londono Sityje, o netoli Wembley stadiono stūksantis senos statybos gyvenamasis daugiabutis – pirmame aukšte ir glaudžiasi nedidelis biuras.
2016 metų finansiniame balanse nurodoma, kad visas kompanijos grynasis turtas siekia net 123 svarus sterlingus!
Kompanija turi padalinį ir Lietuvoje, Vilniuje. Viešajame Lietuvos įmonių registre nurodoma, kad tūkstantinį uždarbį siūlanti bendrovė darbuotojų gausa nepasižymi, o vidutinis mokamas atlyginimas nesiekia net 550 eurų popieriuje, į rankas apie 400 eurų. Ir tai Vilniuje, mieste, kur padoraus buto nuomai per mėnesį reikia bent 300 eurų.
Balsas už kadro žadėjo, jog imantis šios veiklos nereikės švaistyti nei laiko, nei pinigų. Pasirodo, vis dėl to reikia, mat susiviliojusiesiems teks įsigyti prekių pavyzdžių rinkinukų, katalogų, produktų.
Be to, prašoma visų asmens duomenų.
Skelbimo autorius taip ir neatskleidė, kokia tai veikla. Nors buvo paklaustas to du kartus, klausimą arba praleido sąmoningai, arba nesugebėjo jo suvokti...
„Nemokamų pietų nebūna“
Panašių pasiūlymų – tikrai ne vienas ir ne du. Internetas tiesiog mirga mėgėjiško dizaino skelbimų, iliustruotų banknotų kalnais, prabangiais automobiliais ir net namais, siūlančių greitai ir lengvai užsidirbti krūvas pinigų. Pasiūla yra, taigi turėtų būti ir paklausa.
Kaip tokius darbo pasiūlymus vertina komunikacijos profesionalai, paprašėme pakomentuoti paslaugų agentūros „ Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vadovo Aido Puklevičiaus.
„Pakomentuoti galiu labai lakoniškai. Pagal knygą „How to Make a Million“ („Kaip uždirbti milijoną“), milijoną užsidirbti gali nebent jos autorius, ir tai konkurencija tokių knygų lentynoje baisiai įnirtinga. O iš pasiūlymų užsidirbti pinigų beveik nieko nedarant užsidirba tik kiekvienos tinklinės rinkodaros pradininkai“, – patikino pašnekovas.
Pasak A. Puklevičiaus, kuo tokioje schemoje dalyvauja daugiau žmonių, tuo menkesnė galimybė į ją vėliau įstojusiesiems bent atpirkti savo išlaidas.
„Kitaip tariant, jeigu ne jūs pats esate tokios schemos autorius, geriau ją iš tolo apeiti, kadangi velnias žino, kurioje jos stadijoje jus kviečia prisijungti. Ir išvis: nemokamų pietų nebūna“, – priminė komunikacijos ekspertas.
Policija padės ne visada
Tą pačią istoriją papasakojus Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovui Ramūnui Matoniui, jis patvirtino, jog skundų dėl tokios veiklos policija gauna. Tiesa, jų nėra labai daug.
„Teoriškai tokia veika galėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, tačiau reikėtų aiškintis kiekvieną atvejį individualiai, – aiškino R. Matonis. – Patarimas žmonėms – prieš investuojant pinigus įvertinti galimas rizikas, pasidomėti tokių autorių biografija, pasiskaityti, ką apie tai rašo kiti žmonės. Labai dažnai apie sukčiaujančius žmones informacijos galima rasti internete.“
Lietuvos kriminalinės policijos biuras primena, kad ne visada tokie atvejai gali būti vertinami kaip nusikaltimai.
„Jūsų apibūdinti atvejai ir pavyzdžiai labiau vertintini kaip reklama, o ne konkretūs siūlymai užsidirbti“, – „Tiesai“ teigė R. Matonis ir pabrėžė, jog reikėtų būti kritiškiems ir suvokti, kad lengvų pinigų nebūna.
„Paprastai iš panašaus pobūdžio veiklų daugiausia uždirba tie, kas sukuria tinklalapį, siūlantį pastarojo dėka pasipelnyti, o ne tie, kas, naudodamasis teikiamomis paslaugomis, bandys tą padaryti, – apibendrino Lietuvos policijos departamento atstovas. – Idealiu atveju visos siūlomos schemos ir skaičiavimai gali pasitvirtinti, bet daug daugiau galimybių, kad žmonės praras investuojamus pinigus.
Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kur investuoti turimas pinigines lėšas, tačiau reikėtų rinktis patikimas investavimo kompanijas, o ne pasiskelbusias internetu. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tinklalapyje yra nurodyti investicijų konsultanto duomenys, taip pat į bendravimą su juo. Vien tai, kad bendravimas vyksta tik elektroniniu paštu, turėtų sukelti įtarimų.
Rekomenduotume vengti registracijos tokiuose tinklalapiuose ir neskelbti ten asmens duomenų. Itin svarbus kiekvieno žmogaus atidumas, įtarumas ir kritiškas įvairaus pobūdžio pasiūlymų, pateikiamų tiek internete, tiek kitokia forma, vertinimas. O pastebėjus ar susidūrus su neteisėta ar įtartina veikla, reikia pranešti policijai.“
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.