„Eurostat“ duomenimis, liepą metinė infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, siekė 4,3 proc.
Per metus kainos sparčiau paaugusios buvo Estijoje (4,9 proc.), Vengrijoje (4,7 proc.) ir Lenkijoje (4,7 proc.).
Mažesnis infliacijos rodiklis fiksuotas Rumunijoje (3,8 proc.), Liuksemburge (3,3 proc.), Vokietijoje (3,1 proc.), Slovakijoje (2,9 proc.), Ispanijoje (2,9 proc.), Austrijoje (2,8 proc.), Latvijoje (2,8 proc.), Kroatijoje (2,7 proc.), Kipre (2,7 proc.), Čekijoje (2,7 proc.), Bulgarijoje (2,2 proc.), Airijoje (2,2 proc.), Slovėnijoje (2 proc.).
Kitose euro Europos Sąjungose šalyse infliacija buvo dar žemesnė. Suomijoje – 1,8 proc., Švedijoje – 1,8 proc., Danijoje – 1,7 proc., Prancūzijoje – 1,5 proc., Belgijoje – 1,4 proc., Nyderlanduose – 1,4 proc., Portugalijoje – 1,1 proc., Italijoje – 1 proc., Graikijoje – 0,7 proc., Maltoje – 0,3 proc.
Mažina supirkimus
Pastarajame Europos centrinio banko posėdyje, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos atstovas G. Šimkus, nuspręsta šių metų ketvirtą ketvirtį šiek tiek sumažinti pagal specialiąją pandeminę turto supirkimo programą (PEPP) vykdomus vertybinių popierių supirkimus. Tiesa, konkretūs dydžiai įvardinti nebuvo.
ECB nepakeitė palūkanų normų. Taip pat euro zonos ekonomikos 2021 metų augimo prognozę padidino nuo 4,6 iki 5 proc., o infliacijos – nuo 1,9 iki 2,2 proc.
G. Šimkus žurnalistams Lietuvoje sakė, kad infliacija metų eigoje gali augti toliau, tačiau akcentuojama, jog augimas yra trumpalaikis.
„Jis yra nulemtas išaugusių naftos kainų, žemos palyginamosios bazės. Taip pat – tiekimo grandžių trukdžių. Tai sparčiai augina žaliavų kainas.
Įtakos turėjo ir ekonomikų atsivėrimas, ypač paslaugų sektoriuje. Jis euro zonos mastu paskatino kainų augimą. Tačiau šie procesai yra laikinos prigimties.
Kitais metais numatomas infliacijos tempų kritimas. Yra bendras toks sutarimas. Nepaisant visų šnekų, infliacija turėtų grįžti į lygius, kurie yra gerokai žemesni nei infliacijos tikslas (apie 2 proc.)“, – sakė jis.
