Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu.
Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.
Už kiekvieną vaiką NPD turėtų didėti nuo 120 eurų iki 200 eurų.
Keičia skaičiavimo formulę
Taip pat pusantro karto siūloma didinti koeficientą, pagal kurį apskaičiuojamas NPD didesnį atlyginimą nei MMA gaunantiems asmenims.
Jis nuo kitų metų didėtų nuo 0,34 iki 0,5.
Šiuo metu NPD taikymas apskaičiuojamas pagal taip atrodančią formulę: NPD - 0,34 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), galiojusio einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis (VDU) „ant popieriaus“ šalies ūkyje yra 771,9 eurų.
Žmogui, kuris uždirba VDU, NPD taikymo apskaičiavimas dabar atrodo taip: 200 - 0,34 × (771,9-350) = 200 - 143,446 = 56,554.
Vyriausybė planavo, kad pakeitus dabartinę NPD skaičiavimo formulę NPD nebebūtų taikomas žmonėms, uždirbantiems 1000 eurų neatskaičius mokesčių. Dabar jis nebetaikomas nuo 938 eurų.
DELFI jau rašė, kad gaunantiems minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), tai nieko nekeičia, nes apskaičiuojant jų NPD, šis koeficientas vis tiek dauginamas iš nulio.
Tačiau uždirbantiems daugiau nei MMA, bet mažiau nei 1000 eurų, tai reikš mažesnę naudą negu ta, kurią jie gautų nieko nekeičiant. Dėl to ir biudžetas praras mažiau lėšų.
Finansų ministerija jau anksčiau skaičiavo, kad nacionalinis biudžetas neteks 144 mln. eurų pajamų. Finansų ministrė Rasa Budbergytė anksčiau teigė, kad dėl NPD padidėjimo maksimaliai atlyginimas į rankas padidėtų 18 eurų, asmenims, kurie šeimoje augina 2 vaikus, - apie 28 eurus ir asmenims, vieniems auginantiems 2 vaikus, - apie 37 eurus per mėnesį.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas anksčiau tvirtino, kad jeigu nuo 2017 metų pradžios maksimalus NPD bus padidintas 110 eurų per mėnesį, tai būtų rimtas žingsnis toliau bandant mažinti pajamų nelygybę, kuri yra viena skaudžiausių problemų mūsų šalyje.
„Lietuvoje pajamų atotrūkis – vienas didžiausių ES Lietuvoje pajamų nelygybė taikant Gini koeficientą (imamas 20 proc. didžiausias ir mažiausias disponuojamas pajamas turinčių asmenų pajamų santykis) yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir nusileidžia tik Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Didesnis mokesčių progresyvumas yra vienas iš pajamų nelygybę šalyje mažinančių veiksnių, tad tai, kad pastarosios šalys atsidūrė sąrašo gale, nestebina“, - savo nuomonę dėstė jis.
Ekonomisto nuomone, lietuviškasis kelias mokesčių progresyvumo link – spartus NPD artinimas prie minimalios mėnesio algos – turi teigiamą įtaką mažinant pajamų skirtumą.
„Žinoma, vien NPD didinimas pajamų nelygybės nesumažins, nes mokesčių progresyvumas labiau primena skausmą slopinančius vaistus, o ne problemos priežastį naikinančius veiksmus. Pokyčiai tobulinant švietimo sistemą, mažinant struktūrinį nedarbą, šešėlinę ekonomiką, didinant darbo našumą daro didžiausią ilgalaikę įtaką pajamų nelygybės mažėjimui“, - savo nuomonėje rašė T. Povilauskas.