Seimas – už bedarbiams palankesnę bedarbio pašalpos mokėjimo tvarką

Ateityje bedarbiams iki 9 mėnesių pailgėtų bedarbių pašalpos mokėjimo trukmė, o jos mokėjimo pradžios būtų iš karto po darbuotojo atleidimo iš darbo, o ne po tiek mėnesių, už kiek jis būtų gavęs išeitinių išmokų.

Seimas penktadienį apsvarstęs Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, nutarė, kad į šią išmoką pretenduotų asmenys, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Dabar reikalaujamas nedarbo draudimo stažas 18 mėnesių per 36 mėnesius.

Taip pat siūloma didinti nedarbo draudimo išmokos maksimalų dydį. Galutinis balsavimas dėl pataisų Seime vyks vėliau.

Nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma: pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o kintama dalis kas kelerius mėnesius keistųsi.

1-3 bedarbio pašalpos mokėjimo mėnesį ji siektų 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 – 40 proc., o paskutinius – 7-9 mėnesius – tik 30 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Seimas sutiko nuo kitų metų grąžinti iki krizės buvusias bedarbio pašalpos mokėjimo sąlygas ir nepalaikė socialinio modelio kūrėjų poziciją, jog nuo 2009-ųjų liepos galiojanti tvarka nebūtų keičiama.

Tokiu būdu darbo netekusiam žmogui, kuriam bus priskaičiuota išeitinė išmoka, bedarbio pašalpa būtų skirta ne praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, kiek mėnesių buvo išmokėta išeitinė išmoka, o iš karto.

Seimas 28 balsais už, 7 – prieš ir 9 parlamentarams susilaikius pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, pagal kurią teisė į bedarbio pašalpą nuo kitų metų atsirastų iš karto įvykus draudiminiam įvykiui – atleidimui iš darbo. Po tokio balsavimo konservatoriai pareikalavo įstatymo projekto svarstyme pertraukos.

Nedarbo draudimo įmoką pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms siūloma ateityje padidinti du kartus – taip siekiama ateityje priversti darbdavius nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Ši nuostata numatyta naujojo Darbo kodekso projekte, kurio svarstymą penktadienį Seimas baigė, bet galutinio balsavimo irgi nebuvo.

Dabar nedarbo draudimui darbdaviai moka 1,1 proc. darbuotojo algos. Šis dydis tvirtinamas, kasmet priimant „Sodros“ biudžetą.