Už projektą po pateikimo balsavo 72, prieš 2, susilaikė 3 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 30 d.
Pataisų iniciatorė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad projektas įpareigotų Vyriausybę numatyti sąrašą įmonių, kurios remia Rusiją bei apribotų jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
„Įvykių sekoje kartu su iniciatyva „Stop prekybai rusijoje“ gimė įstatymo projektas, kuris įpareigotų Vyriausybę numatyti sąrašą įmonių, kurios remia Rusiją ir jos režimą. Tokiu būdu taip pat apriboti jų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ bei socialdemokratų frakcijos atstovai antradienį tikino palaikysiantys Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tikino, kad įmonių vadovus, kurie toliau dirba su Rusija, „valdo pinigai“.
„Kur tų įmonių vadovų moralė? Juos valdo tik pinigai. Jiems svarbiausia uždirbti, bet jie nepagalvoja, kad dalimi pinigų iš Lietuvos biudžeto remiame Ukrainą, bet kartu remiame ir Rusiją“, – parlamentarų surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Nagienė.
Tuo metu socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad įstatymų leidyboje turi atsispindėti tai, ką parlamentas jau yra priėmęs rezoliucijoje prieš dvejus metus.
„Vienas iš svarbiausių dalykų yra susieti mūsų politinių sprendimų priėmimą su teisine baze. Seimas labai aiškiai savo rezoliucija jau daugiau negu prieš dvejus metus pasakė, kad bendradarbiavimas su Rusija yra bendradarbiavimas su teroristine valstybe. Tas turi atsispindėti įstatymų leidyboje lygiai taip pat“, – tikino D. Šakalienė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad verslai turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą atsiriboti nuo Rusijos.
„Prieš parlamentą buvau smulkus verslininkas ir suprantu žmones kuriančius pridėtinę vertę, kuriančius darbo vietas. Tačiau praėjo daugiau negu du metai nuo karo pradžios ir tai buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį verslai turėjo atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su Rusija“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Teikiamose įstatymo pataisose siekiama apriboti fizinių ar juridinių asmenų, kurie gali kelti grėsmę Lietuvos ar partnerių nacionaliniam saugumui, ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų ir Kremliaus režimo, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat, jei asmuo veikia Rusijoje arba Baltarusijoje, ar mokesčiais, dalyvavimu mobilizacijos bei propagandos procese ar kitais būdais netiesiogiai prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų, jis taip pat negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Projektu siūloma įgalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaryti taisykles, kuriomis remiantis būtų sudaromas toks fizinių ar juridinių asmenų sąrašas ir apriboti tokių asmenų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Projektą nuspręsta parengti po to, kai iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ atliko išsamią analizę ir paskelbė, jog su pripažintais karo rėmėjais susijusi įmonė UAB „Autovici“ jau nuo Rusijos pilno masto karo pradžios Ukrainoje yra laimėjusi viešųjų pirkimų kiek daugiau nei už 12 mln. eurų.
