Seimas pradėjo svarstyti siūlymą individualiai veiklai pajamų mokestį mažinti iki 5 proc.

 (105)
Jeigu Seimas pritars Vyriausybės teikiamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nuo kitų metų dauguma gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, mokėtų nebe 15 proc., o 5 proc. pajamų mokestį. Taip pat siūloma, kad nuo 2012 m. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams būtų draudžiama dirbti su verslo liudijimu.
© Corbis/Scanpix

Antradienį šios pataisos pradėtos svarstyti Seime, toliau jos bus nagrinėjamos komitetuose.

Pristatydama šį projektą ministrė sakė, kad tai turėtų įtakos nedidelei daliai smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, nes vos 1 proc. jų yra PVM mokėtojai. Ministerija taip pat yra kreipusis į Europos Komisiją, kad ši leistų padidinti gaunamų pajamų ribą, kai tampama PVM mokėtoju. Šiuo metu PVM mokėtoju verslininkas tampa, jei per metus gauna daugiau nei 100 tūkst. Lt pajamų, ministerija siūlo 150 tūkst. Lt ribą.

I. Šimonytė Seime tvirtino, kad, įsigaliojus pataisoms, norintys ir toliau dirbti su verslo liudijimais ir toliau galės tai daryti.

„Šiuo atveju mes nematome nuostolių, matome šansą žmonėms pasirinkti. Iš Smulkaus verslo tarybos nebuvo jokio nepritarimo nesulaukėme, nes mes juk nenaikiname verslo liudijimų“, – teigė I. Šimonytė.

Tiesa, mažesnis pajamų mokestis galiotų ne visiems besiverčiantiems individualia veikla.

Mažesnis pajamų mokestis galiotų pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo, tačiau tarifas nemažėtų vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (teisininkai, konsultantai, apskaitininkai, architektai, žurnalistai ir pan.), taip pat nekilnojamojo turto sandoriams.

Individualia veikla besiverčiantys gyventojai „Sodrai“ kas mėnesį turi mokėti 28,5 proc. nuo pusės savo pajamų, o sveikatos draudimui – 72 Lt per mėnesį.

Taip pat individualiai dirbantys žmonės 30 proc. savo pajamų be pagrindimo gali nurašyti į sąnaudas, nuo kurių pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Abejoja, ar keis verslo liudijimus

Mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas abejojo, ar siūlymas paskatins verslo liudijimų turėtojus atsisakyti kas mėnesį mokėti fiksuotus mokesčius ir rinktis individualią veiklą.

„Mano kolegos skaičiavo, kad jeigu žmogaus pajamos per metus sudaro iki 30 tūkst. Lt, tuomet galbūt ir apsimoka registruoti individualią veiklą, tačiau jeigu pajamos yra didesnės, tuomet verslo liudijimas labiau apsimoka“, – DELFI sakė jis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad verslo liudijimas smulkiems verslininkams gali atrodyti patrauklesnis dėl mažesnio popierizmo – nusipirkus verslo liudijimą apskaitos vesti beveik nereikia.

„Man teko skaityti paskaitas studentams, tai pirmas jų pastebėjimas būna, kad tik įsiregistravus individualią veiklą, tą patį mėnesį reikia mokėti 72 Lt sveikatos draudimo ir mokesčius „Sodrai“, nors dar jokių pinigų žmogus negavo“, – apie žmonių įvardijamas individualios veiklos kliūtis kalbėjo pašnekovas.

Tuo tarpu Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius sako manantis, kad keisdama apmokestinimą Vyriausybė siekia surinkti pajamų mokestį net iš smulkiausių pardavėjų.

„Mano nuomone, Vyriausybė nori pradėti surinkti mokesčius iš visų kiek tik galima fizinių asmenų, kad bet kuris, pardavęs obuolių ar grietinės turi jau mokėti tuos 5 proc. ir norima juos pajungti apmokestinimo sistemai“, – sakė jis.

Pašnekovo nuomone, toks sprendimas pirmiausiai palengvintų jau dirbančių verslininkų gyvenimą, tačiau, vargu, ar pritraukti daugiau žmonių steigti verslą.

„Tai gali būti palengvinimas jau dirbantiems žmonėms, o ne skatinimas kurti naują verslą, nes mažai kas ryžtasi jį kurti žinodami kokia situacija yra rinkoje“, – teigė H. Rackevičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

G. Nausėda: norintieji emigruoti į Jungtinę Karalystę turėtų susirūpinti

Ekonomistai sako, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos planas gali apsunkinti prekybos ryšius. Keisis ir darbo emigrantų sąlygos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas T. May kalbą laiko „tikroviškesne“ (3)

Europos Sąjungos šalių vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pasakė, kad britų premjerės Theresos May kalba apie vadinamąjį „Brexit“ – šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, buvo „bent realistiškesnė“ apie tai, ko nori Londonas.

Persidirbdamas darbuotojas kenkia ne tik sau, bet ir darbdaviui (8)

Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie nepersidirba, sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir yra dažniau įvertinami premijomis. Kodėl dirbti pernelyg daug nėra gerai, portale bbc.com aptaria apžvalgininkas Markas Johansonas.

Bankus ketinama įpareigoti stebėti politikų ir jų aplinkos finansinius srautus (7)

Seimas ketina spręsti dėl įpareigojimo bankams stebėti politikoje dalyvaujančių asmenų ir jų aplinkos - šeimos narių, artimųjų bei pagalbininkų finansinius srautus. To reikalauja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kurias į savo teisę Lietuva turi perkelti ne vėliau kaip 2018 metais.

Th. May: „Brexit" turi reikšti daugybės iš Europos atvykstančių žmonių kontrolę atnaujinta (22)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May antradienį pareiškė, kad jos šalis pasitrauks iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos, kad galėtų apriboti imigraciją visiškai atsiskirdama nuo Bendrijos, tačiau sprendimą dėl galutinės sutarties priims parlamentas.