Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento viršininkė Ieva Tarailienė DELFI sakė, kad kai kurių juridinių asmenų (JA) vadovų dėl to laukia sudėtingas iššūkis.
„Juridinio asmens vadovas turės pateikti šią informaciją. Tad jam tokia pakankamai sudėtinga užduotis teks – išsiaiškinti, kas yra tie galutiniai naudos gavėjai.
Labai lengva, kai uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininkai yra fiziniai asmenys, bet kai vieno UAB akcininkas yra kitas UAB, tai tą išlukštenti nėra taip paprasta“, – sakė ji.
Tačiau laikytis naujojo reikalavimo turės tik Europos Sąjungos valstybėse registruoti JA.
Tuo metu vadinamuosiuose ofšoruose (Panamoje, Džersyje ir kitur) registruoti JA ir toliau galės veikti neatskleisdami savo savininkų.
Galutinių naudos gavėjų atskleidimas numatytas Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos.
Kokia tada yra naujojo reikalavimo prasmė, jei būti žinomais nenorintys asmenys galės ir toliau būti nežinomais?
I. Tarailienė sakė: „Direktyvos prasmė yra tokia, kad jie apsibrėžia lyg visi yra sąžiningi ir laikosi įstatymo nuostatų.
Mes visą laiką orientuojamės į tuos bloguosius, kurie nesilaikys. Tačiau čia žiūrime kitu kampu. Tai taikoma sąžiningiems vartotojams“.
Tariasi, kokią informaciją kaups
Minėta direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki birželio 26 dienos. Tačiau duomenų kaupimas, anot I. Tarailienės, prasidės 2018–2019 metais.
„Įstatymo projekte yra numatyta, kad bus plečiama juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie galutinius naudos gavėjus“, – sakė ji.
Pašnekovė aiškino, kad papildomus duomenis turės pateikti visi nauji JA, o registre jau esantys turės pereinamąjį laikotarpį, per kurį turės tai padaryti.
„Didžiąja dalimi akcininkas sutaps su galutiniu naudos gavėju. Tačiau kalbama ir apie platesnį ratą asmenų, tai bus ne tik akcininkai, bet ir viešosios įstaigos, asociacijos, visas spektras juridinių asmenų“, – sakė I. Tarailienė.
Ji paaiškino, kad galutinis naudos gavėjas, tai – fizinis asmuo, kuris turi akcijų, balsavimo teisę ar gali paveikti JA.
„Yra sudaryta darbo grupė, kuri nustatys visas taisykles, pavyzdžiui, kokiu dažnumu ši informacija turės būti pateikiama. Esmė tame, kad naudos gavėjas turi išeiti iki pat fizinio asmens, kuris turi 25 proc. akcijų, balso teisę ar gali kaip nors kitaip paveikti juridinį asmenį“, – pasakojo I. Tarailienė.
Dėl naujos technologijos duomenys taptų nemokamais
Apie galutinių naudos gavėjų registravimą kalbėta ir birželio 15–16 dienomis Vilniuje vykusioje Europos verslo registrų forumo (EVRF) konferencijoje.
EVRF vadovė Annika Branstrom DELFI sakė, kad naujasis reikalavimas leistų registrų centro naudotojui pasekti paskui pinigus.
„Tai leis efektyviau kovoti su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, – sakė ji. – Ši informacija gali būti naudinga siekiant pamatyti, kaip skirtingos įmonės skirtingose šalyse yra susijusios.“
Pašnekovė pastebėjo, kad skirtingose šalyse gali skirtis kaupiama ir prieinama informacija.
„Pavyzdžiui, registre gali būti nurodomas galutinio naudos gavėjo vardas ir kiek akcijų jis valdo. Tačiau, priklausomai nuo šalies, registre gali nebūti jo adreso, asmens kodo ir t.t. Gali skirtis prieinama informacija teisėsaugos institucijoms ir eiliniams vartotojams“, – dėstė A. Branstrom.
Kalbėdama apie ofšorus, EVRF vadovė sakė, jog jie yra ne registrų problema.
„Politikai turi juos įpareigoti suteikti informaciją“, – teigė ji.
A. Branstrom taip pat pasakojo, kad registrams labai aktuali pastaruoju metu daug dėmesio sulaukianti nauja technologija „blockchain“.
Su virtualia valiuta bitkoinais pristatyta decentralizuota transakcijų sistema pasižymi tuo, kad vykdomos transakcijos registruojamos ir archyvuojamos pasauliniame tinkle.
Jei ateityje duomenys apie JA būtų kaupiami „blockchain“, tada registrų centrai prarastų prieigos prie jų valdymo monopolį. Automatiškai – nebegalėtų prašyti už prieigą susimokėti.
„Informacija gali tapti nemokama. Tai jau vyksta kai kuriose Europos šalyse, ypač su verslo registrais“, – sakė A. Branstrom.
Tačiau ji pridūrė, jog skirtingos šalys turi skirtingus požiūrius į tai, kaip registrai turi būti finansuojami.
„Jie gali išsilaikyti patys, bet tada ims mokestį už prieigą prie informacijos arba jie gali būti atviri, tačiau tada juos teks išlaikyti mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo pašnekovė.
