S. Naumčik. Imigracijos reforma atbaido užsienio investuotojus, tačiau džiugina Lietuvos darbdavius

 (12)
2014 m. birželio 26 d. priimti svarbūs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai. Šio įstatymo pakeitimais siekiama atsisakyti biurokratinių barjerų, kurie apsunkina aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš užsienio įdarbinimą Lietuvoje, tačiau riboti fiktyvių įmonių, kurios užsieniečių iš trečiųjų šalių steigiamos Lietuvoje tikslu gauti leidimus laikinai gyventi, atidarymą.
 Svetlana Naumčik
Svetlana Naumčik
© Asmeninio archyvo nuotr.

Priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai įsigalios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., tačiau jau šiuo metu tampa aktualūs užsieniečiams iš trečiųjų (ne ES valstybių narių) valstybių, kurie sėkmingai gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, užsieniečiams, kurie tik planuoja atvykti į Lietuvą tikslu vykdyti verslą bei Lietuvos darbdaviams, ieškantiems aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų užsienyje.

Sugriežtinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka investuotojams iš užsienio

Iki šiol įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos numatė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas užsieniečiui iš trečiosios šalies, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pagal įstatymo pakeitimus vien ketinimo užsiimti teisėta veikla Lietuvoje nepakaks.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės su minimaliu įstatiniu kapitalu (10000 Lt) dalyvis negalės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurio redakcija įsigalioja nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nustatyti ganėtinai aukšti reikalavimai užsienio investicijų dydžio, įmonės veiklos trukmės, įsteigtų darbo vietų bei nuosavo kapitalo atžvilgiu, kas neretai šokiruoja užsieniečius, ketinančius pradėti vykdyti verslą Lietuvoje.

Pagal įstatymo pakeitimus leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu bus išduodamas tik užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Be to, yra nustatyti nauji reikalavimai užsieniečio gyvenamajam plotui Lietuvoje. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. leidimas gyventi užsieniečiui iš trečiosios šalies galės būti išduotas arba pakeistas, jeigu jis Lietuvoje nuosavybės teise, nuomos ar panaudos pagrindais turės tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Anksčiau reikalavimai užsieniečio gyvenamosios vietos plotui nebuvo numatyti.

Užsieniečius iš trečiųjų valstybių šokiruoja tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje bus nustatyti aukščiau šiame straipsnyje minėti kriterijai jų teisėtam veiklos vykdymui. Užsienietis, kuris neatitiks bent vienos aukščiau numatytos sąlygos (pavyzdžiui, jam priklausančioje įmonėje nebus įdarbinęs visam darbo laikui trijų Lietuvos piliečių), negalės pretenduoti į leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Labai tikėtina, kad nauja tvarka apsunkins smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje.

Supaprastinta ES mėlynosios kortelės išdavimo tvarka

ES mėlynoji kortelė (EU Blue Card) – tai leidimas teisėtai apsigyventi ir dirbti ES valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Ši kortelė leidžia užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją. Mūsų šalyje daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų dirba iš Baltarusijos, JAV, Ukrainos ir Rusijos Federacijos.

Nors Lietuvoje, kaip ir ES valstybėse, yra nuolat jaučiamas aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų trūkumas, darbdaviai neskubėjo naudotis tokių darbuotojų iš užsienio įdarbinimo schema dėl ganėtinai ilgos, nelanksčios ir sudėtingos imigracijos procedūros. 2013 metais Lietuvoje iš viso priimti tik 65 sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Daugiausia šių specialistų darbuojasi inžinerijos, kompiuterinių technologijų ir pramonės srityse.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigalios su­ iš trečių pap­ras­tinta lei­di­mų laikinai gyventi Lietuvoje iš­da­vi­mo pro­ce­dū­ra aukš­tos kva­li­fi­ka­cijos spe­cia­lis­tams jų valstybių. Kvalifikuoto darbuotojo imigracijos procedūra anksčiau galėjo trukti 2-4 mėnesius, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d. planuojama, kad aukštos profesinės kvalifikacijos specialisto įdarbinimo ter­mi­nas su­si­trauks iki 2 sa­vai­čių, jeigu tokiam spe­cia­lis­tui iš tre­čio­sios ša­lies darb­da­vys įsipareigos mo­kė­ti ne ma­žes­nį nei tri­gu­bą ša­lies vi­du­ti­nio bru­to at­ly­gi­ni­mo dar­bo už­mo­kes­tį (apie 7025 Lt per mėnesį). Įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams darb­da­vys, norėdamas įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistą iš užsienio, ne­pri­va­lės skelbti laisvos darbo vietos bei kreip­tis į Lietuvos dar­bo bir­žą, kad ši pa­ti­krin­tų, ar iš tie­sų Lie­tu­vos dar­bo rin­ko­je trūks­ta rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų – spren­di­mą darbdavys ga­lės pri­im­ti pats. Tačiau tuo atveju, jeigu darbdavys aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui mokės ne ma­žes­nį nei dvigubą ša­lies vi­du­ti­nio bru­to at­ly­gi­ni­mo dar­bo už­mo­kes­tį (apie 4685 Lt per mėnesį), darbdavys, kaip ir anksčiau, privalės skelbti laisvą darbo vietą bei kreip­tis į Lietuvos dar­bo bir­žą, kad ši išduotų sprendimą, patvirtinantį, jog užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantis darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Pagal įstatymo pakeitimus, užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi bus išduodamas ne 1 metams, bet 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

Darbuotojų iš trečiųjų šalių (ypač aukštos kvalifikacijos) įtaka Lietuvos ekonomikai yra teigiama: skaičiuojama, kad net mokant dvigubą vidutinį atlyginimą, kiekvienas pagal ES mėlynosios kortelės procedūrą atvykęs aukštos kvalifikacijos specialistas Lietuvos biudžetą kiekvieną mėnesį papildo mažiausiai 2600 Lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Alchemija su cukrumi: apyvartos milijoninės, mokesčių – nulis

Cukraus ir aliejaus pardavimus klastojusių Lietuvos įmonių vadovas atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratyje. Tai – bene septintas toks atvejis per paskutinius kelerius metus. Į prekių pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami fiktyvias įmones, valdomas per statytinius, tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai išvengia mokesčių ir, gaudami prekes už mažesnę nei rinkos kainą, riboja sąžiningą konkurenciją. Skaičiuojama, kad per trejus metus nusikalstamu būdu realizuota per 21 tūkst. tonų – arba daugiau kaip 300 vagonų – cukraus.

Europos Komisija nori derybas dėl „Brexit" baigti iki 2018 m. spalio

Susitarimas su Didžiąją Britanija dėl šios pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), Europos Komisijos vertinimu, turėtų būti pasiektas iki 2018 metų spalio. „Laikas bus neilgas", - antradienį pareiškė Komisijos vyriausiasis derybininkas būsimose derybose Michelis Barnieras. Anot jo, liks tik 18 mėnesių realioms deryboms. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad po to susitarimą dar turės ratifikuoti parlamentai abiejose Lamanšo pusėse, informuoja agentūra AFP.

Pasipriešinimas prieš GPM lengvatos naikinimą nepavyko

Konservatoriams nepavyko iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti pataisų, kuriomis naujas gyvybės draudimo sutartis sudarantiems arba senąsias pratęsiantiems šalies gyventojams nuo 2017 metų siūloma nebeleisti pasinaudoti mokestine lengvata.

G. Gečiauskienė. Italijos referendumas: trys minutės šlovės

Vakar dienos posakis nuostabiai apibūdino šiųmetes finansinio pasaulio aktualijas: po britų sprendimo „Brexit“ rinkoms atsigauti reikėjo 3 dienų, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – 3 valandų, o po Italijos referendumo – 3 minučių. Tokia vieno iš Europos fondų valdytojų išvada gal ir ne visai tiksli, jei jau būtume priekabūs, tačiau beveik taip ir nutiko.

S. Skvernelis išdėstė, kaip mažins vaistų ir maisto produktų kainas (38)

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatų neplanuoja, tačiau žino kitų būdų, kaip būtų galima sustabdyti lietuvių į Lenkiją išvežamų pinigų upę.