Rusijos pinigai iš Kipro - į Baltijos šalis?

 (91)
Finansų krizės krečiamo Kipro bankuose laikomas Rusijos kapitalas gali būti perkeltas į kitas šalis, tačiau labiau tikėtina, kad didesnė jo dalis nusės Latvijoje, o ne Estijoje, teigia bankininkystės ekspertai.
Rusijos pinigai iš Kipro - į Baltijos šalis?
© Reuters/Scanpix

Tačiau Estijos banko "Krediidipank", kuris yra Maskvos banko padalinys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Uku Tammaru įsitikinęs, kad ši kapitalo migracija gali tapti rizikos šaltiniu, rašo Estijos dienraštis "Eesti Paevaleht".

Jeigu nemaža dalis Kipro bankuose laikomų Rusijos pinigų būtų perkelta į Latviją, tai sukeltų didelę riziką vietos bankininkystės sektoriui - toks žingsnis automatiškai atkreiptų Rusijos institucijų dėmesį, nes tos šalies pareigūnams draudžiama turėti sąskaitų užsienio bankuose, laikraštis citavo U.Tammaru.

Per pastaruosius 20 metų Rusijos klientų teisėti pinigai pasiekdavo Estijos bankus dėl paprastos priežasties - juose galima lengvai susikalbėti rusų kalba, aiškino U.Tammaru.

Rusija skundžiasi dėl Kipre blokuojamų vyriausybės sąskaitų

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį skundėsi, kad buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos Kipro bankuose - tuo metu, kai šios šalies finansų ministras Michalis Saris ruošiasi tęsti derybas Maskvoje dėl pagalbos krizės apimtai Nikosijai.

Ketvirtadienio rytą paskelbtuose komentaruose D.Medvedevas perspėjo, jog Rusija laikysis "griežtos" pozicijos Kipro atžvilgiu, nes buvo užblokuotos Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos šioje saloje.

"Stebina tai, jog kartu su idėja atlikti šį nuskaitymą (vienkartinį bankų indėlių apmokestinimą) buvo užblokuota visų Kipro bankų veikla, įkaitant stambiausius bankus ir tuos, kuriuose dalyvauja Rusija - visiškai normalūs, sveiki, kuriems nekyla jokių problemų su balansais ir mokesčiais", - D.Medvedevas sakė duodamas interviu užsienio žiniasklaidai ir Rusijos naujienų agentūrai "Interfax".

Tai gali "padėti kryžių visai šios valstybės bankų sistemai ir išprovokuoti daug teisinių ieškinių", perspėjo D.Medvedevas.

"Jeigu tos operacijos nebus atnaujintos, tai gresia labai dideliais nuostoliais, jau neminint, kad tai palaidos visą Kipro bankų sistemą - jos paprasčiausiai nebebus", - pridūrė premjeras.

Pasak D.Medvedevo, apie tokį scenarijų "atvirai kalba" Rusijos partneriai Europos Sąjungoje (ES).

"Matyt, tikslas yra ją (Kipro bankų sistemą) sugriauti? Galbūt tai (Europos partnerių nuomone) turi išeiti į naudą Europos Sąjungos ekonomikai ir skatinti šios krizės sureguliavimą?", - klausė Rusijos vyriausybės vadovas, pridūręs: "Štai kodėl turime laikytis gana tvirtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, ir Kipro skolų reguliavimo."

M.Saris trečiadienį susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu ir pirmuoju vicepremjeru Igoriu Šuvalovu, tačiau per tas derybas nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, nes Rusija siekia mainais į didesnę pagalbą perimti pelningą Kipro turtą. Šios derybos turėtų būti tęsiamos ketvirtadienį.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį taip pat ketina pradėti derybas su D.Medvedevu, o pagrindinė jų diskusijų tema bus Kipro krizė.

M.Saris pažadėjo likti Maskvoje, kol buvo priimtas vienoks ar kitoks susitarimas, galintis padėti jo šalies bankams ir vyriausybei išvengti bankroto.

Kipro finansų ministras taip pat tikisi, kad Rusija sušvelnins 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos, kurią Maskva suteikė Nikosijai 2011 metais, sąlygas. Ši paskola turi būti grąžinta iki 2016 metų.

Rusijos finansų ministerijos atstovas ketvirtadienio rytą sakė negalintis komentuoti, kas bus aptariama per tolesnes derybas.

Rusijos verslo dienraštis "Vedomosti" citavo pareigūnus, informuotus apie trečiadienį vykusias derybas, kurie sakė, kad konkrečių rezultatų nebuvo pasiekta ir kad Kipras kol kas nepateikė jokių pasiūlymų, kurie būtų patrauklūs Rusijai, nors Maskva dar juos nagrinėja.

Rusijos didžiausio banko "Sberbank" generalinis direktorius Germanas Grefas trečiadienio vakarą sakė naujienų agentūrai "Prime", kad Kipras pasiūlė galimybę įsigyti vieną savo banką, tačiau "Sberbank" "neparodė susidomėjimo" šia galimybe.

Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų"

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas ketvirtadienį pareiškė, kad Kipro skolų krizė kelia "sisteminį pavojų", galintį sudrebinti visą bloką, naudojantį vieningąją Europos valiutą.

J.Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Olandijos finansų ministras, šį komentarą išsakė kalbėdamas Europos Parlamente.

Pasak jo, Kipro bankininkystės modeliui reikalingas esminis pertvarkymas.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Portugalija siūlo Didžiosios Britanijos bankams suteikti tokias pačias teises, kaip ir Šveicarijos bankams

Portugalijos Europos reikalų ministrė Margarida Marques siūlo iš Europos Sąjungos (ES) besitraukiančios Didžiosios Britanijos bankams suteikti tokias pačias prieigos prie bendrosios rinkos teises, kuriomis šiuo metu naudojasi Šveicarijos bankai, praneša „Bloomberg“.

Airijoje pakilo darbo užmokestis (10)

Antrąjį šių metų ketvirtį Airijoje pakilo vidutinis savaitės atlyginimas, cituodama šalies Centrinės statistikos tarnybos (CST) pateiktus duomenis, praneša televizija RTE.

Po „Brexit“ – kaltųjų paieškos ir niūriausi scenarijai ES (131)

Iš visų kvailysčių, kurias ES politikos formuotojai pažėrė kaip atsaką į britų referendumo rezultatus, dvi – ypač vertos dėmesio, portale telegraph.co.uk dėsto verslo ir ekonomikos reikalų apžvalgininkas Jeremy Warneris.

Profsąjungos pritartų senojo Darbo kodekso galiojimui, jei būtų sukurtas fondas (3)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas remia svarstymus kol kas palikti galioti senąjį Darbo kodeksą, o naująjį palikti priimti kitos kadencijos Seimui. Tačiau Artūras Černiauskas siūlo į dabartinį kodeksą perkelti nuostatas dėl naujo fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos darbuotojams.

Aukso kainų kritimui galo nematyti (8)

Rinkose laukiant JAV federalinio atsargų banko sprendimo dėl palūkanų normos didinimo ir pasirodžius lūkesčius viršijusiems šalies ekonomikos rodikliams, ketvirtadienį aukso kainos nusirito į kelių pastarųjų savaičių žemumas, praneša "Market Watch".