Vadovų konferencijoje EBIT 2014 pranešimą skaitęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika jau pasiekė vidurio amžiaus krizę.
„Nebėra paauglystės spurto ir 10 proc. ekonominio augimo nebebus. Pastaraisiais metais turėjome apie 3,5-4 proc. augimą, o apie 5-6 proc. augimą galima pamiršti. Tiesa, Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis nei išsivysčiusių ekonomikų, bet nieko įspūdingo“, - įsitikinęs ekonomistas.
Kalbėdamas apie užimtumą šalyje, N. Mačiulis priminė, kad skaičiavimai rodo, jog iki šio dešimtmečio pabaigos liks vos 1,9 mln. darbingo amžiaus gyventojų, o užimtumas nedidės.
„Matome, kad įmonės sugeba padaryti daug daugiau su mažiau darbuotojų, - kalbėjo ekonomistas. - Nebematysime laikotarpio, kai darbuotojų pramonėje dirbs tiek, kiek dirbo prieš krizę“. Analitikas prognozuoja, kad užimtumas beveik nedidės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasitelkdamas Oksfordo mokslininkų tyrimu N. Mačiulis skaičiuoja, kad net 47 proc. darbo vietų JAV gali būti prarastos.
„Tai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje. Pagrindinės šioje rizikoje yra tos vietos, kurios pažeidžiamos robotų, tačiau vis dėlto, pasirodo, labiausiai pažeidžiami paslaugų sektoriai – prekyba, biuro paslaugos. Net vadybininkai, ekonomistai rizikuoja būti išstumti iš rinkos“, - teigė ekonomistas.
Nepaisant darbo vietų, kurios bus prarastos dėl technologijos pažangos, kursis naujos galimybės užsidirbti ir save išreikšti.
Kalbėdamas apie trečiąją pramonės revoliuciją, kuriai pradžią davė skaitmenizacija, N. Mačiulis priminė, kad ankstesnėse revoliucijose buvo „kėsinamasi“ į žmogaus raumenų reikalaujantį darbą. Šiuo metu vykstanti revoliucija kelia iššūkį darbui, kuris susijęs su žmogaus protu. Išvystytos technologijos be vairuotojo važiuojančiam „Google“ automobiliui leidžia itin greitai apskaičiuoti, kaip reikia elgtis kelyje.
Pasak N. Mačiulio, 2008 m. prie interneto prijungtų daiktų skaičius viršijo gyventojų skaičių žemėje. 2012 m. buvo sukurta daugiau išradimų nei per paskutinius 5 tūkst. metų. „Cisco“ prognozuoja, kad 2020 m. daiktų, prijuntų prie interneto, skaičius pasieks 50 mlrd.
Ekonomistas pabandė vardyti, kaip technologijos jau pakeitė ir ateityje pakeis šiandieninį pasaulį: ar sutvarkius teisinę bazę dėl automobilio naudojimo be vairuotojo reikės vilkikų, autobusų vairuotojų? Ar prekybos centrams ir bankams reikės samdyti aptarnaujantį personalą, kai įsigalės savitarnos zonos? Banko sektoriuje ir toliau skverbsis tokios sistemos, kaip automatizuotas paskolos išdavimas. Namuose vyresnio amžiaus žmonėms padės robotai. Jau dabar sporto ir akcijų rinkų naujienas rašo „robotai“.
