Šiuos sprendimus lydi ne argumentai ir skaičiai, o patoso kupinos frazės. Kokie ten skaičiai! Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nežino, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą. O juk šie duomenys - jokia valstybės paslaptis. Atsiverti atviros sodros puslapį ir matai, kad 2014 metų liepą apie 219,5 tūkstančio asmenų gavo mažesnes nei 1000 litų pajamas. Tai sudaro apie 16 procentų visų apdraustųjų. Šie asmenys nuo spalio 1 dienos gali tikėtis apie 25 litų papildomų pajamų į rankas su sąlyga, kad dirba pilną darbo dieną.
Ligos pašalpų grąžinimą į prieškrizinį lygį taip pat lydi ne skaičiai, o patosinės istorijos, kaip sirgdami žmonės ėjo į darbą. Taip, tikrai ėjo, bus žmonių, kurie sirgdami eis į darbą ir esant padidintai ligos pašalpai. Tačiau yra ir kita šios ligos pašalpos pusė. Yra žmonių, kurie neserga, bet ima nedarbingumo pažymas. Jau spėjome pamiršti, kaip tuo piktinomės? Tokie asmenys, esant nedidelei ligos kompensacijai, tikrai buvo atgrasyti. Simuliuoti jiems nebeapsimokėjo. Taigi, prieš sprendimą, kokio dydžio ligos pašalpa turėtų būti, tikrai reikia elementarios analizės apie ligos pašalpų kiekio dinamiką bei lyginti ją su vizitų pas gydytoją apimtimis. Skaičiai tikrai yra. Vienus turi Sodra, kitus - ligonių kasos, bet gi kam jie įdomūs? Sprendimams reikia ne skaičių. Sprendimus skatina artėjantys rinkimai ir partijų reitingai.
Klausimas vis tik lieka, iš kur tie milijonai? Minimalią algą šiais metais valstybinės įstaigos didins „iš vidinių rezervų“, kitais metais - duos biudžetas. Privatūs verslai niekam nerūpi, iš kur nori, iš ten ir didink. Ir mokesčius sumokėk, nes biudžeto reikmės, kaip matome, auga. Bet šį kartą, naštą vilks ne tiek įmonės, kiek patys gyventojai. Du pasvarstymai ant stalo – mažinti gyventojų turto vertę, iki kurios nemokamas nekilnojamojo turto mokestis ir panaikinti mažesnį PVM tarifą šildymui. Atseit, tai lengvatos turtingiesiems, jas ir reikia naikinti. Vėlgi, analizės, koks tokių „turtuolių“ profilis, kokios pajamos – jokios.
Mokesčius valdžia kelti tikrai moka, ko nemoka - tai mažinti. Štai „anoji blogoji“ valdžia pakėlė PVM iki 21 procento. Niekas nesikreipia į Konstitucinį Teismą, niekas net nesvarsto mažinti. Priešingai - valdantieji rankomis ploja, kad kvailiai dešinieji jiems tokią paslaugą padarė. O juk PVM dydžio grąžinimas žmonėms būtų naudingesnis, jei jau apie žmones galvojame. Štai tas pats 800 litų vidutinę pensiją gaunantis pensininkas, viską išleidžiantis vartojimui, galėtų sutaupyti apie 24 litus. Maždaug tiek pat – ir minimalią algą gaunantis asmuo.
Tačiau čia valdžia nepalenkiama, ji net ir skaičiais apsiginklavusi prieš mokesčių mažinimą. Sako, sumažinsi PVM tarifą - naudą gaus nebūtinai vartotojai. Pardavėjai gali tiesiog nemažinti kainų. Gali, tikrai. Kaip ir ne visi didino, kai valdžia kėlė PVM. Tik greičiausiai valdžiai nebesvarbu, kam atiteks nauda, kaip ir nesvarbu, kad numatoma mokesčių našta smogs pajamų vidutiniokams. Valdžia gi apskritai nemėgsta ir nesugeba nei mažinti, nei mažintis. Ji viską pakels – algas, pensijas, skolą, deficitą, mokesčius. Tik ar pakels tai mokesčių mokėtojai?