Vis dėlto realybė tokia, kad tarp minėtų šalių neretai įsiplieskia aršūs ginčai, dažniausiai – baigiamajame statybų etape, atėjus laikus vienai pusei perduoti, kitai – priimti atliktus darbus.
Civiliniame kodekse aiškiai nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie užbaigtą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą.
Deja, praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai rangovas, baimindamasis dėl sulaikytų mokėjimų, užsakovo ar generalinio rangovo įtakos turėjimo ar jos demonstravimo, prisibijo imtis aktyvių veiksmų. Neretai rangovas, net ir pabaigęs darbus ir visiškai pasirengęs perduoti jų rezultatą, užuot siuntęs užsakovui kvietimą nedelsiant organizuoti rezultato priėmimą-perdavimą, keletą kartų skambina vadovams, šie atvyksta keletą kartų į objektą, neva aptinka kokių nors trūkumų, prašo juos ištaisyti, kitą kartą suranda naujų trūkumų, ir taip sukuriama uždara grandinė.
Bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
Vadinasi, jei net raštu pakviestas užsakovas neorganizuoja darbų priėmimo, siūlyčiau išnaudoti visus įmanomus tokios problemos sprendimo būdus. Pavyzdžiui – siųsti pakartotinį kvietimą registruotu paštu, pasiūlant kitą darbų rezultato priėmimo laiką. Užsakovui numatytu laiku neatvykus ir šį faktą įstatymų nustatyta tvarka tinkamai užfiksavus vaizdo įrašu, galima nedelsiant atlikti vienašališką darbų perdavimą. Jį užsakovas galės užginčyti tik teisme, ir tik labai ribotais pagrindais.
Jei jums vis dėlto pasisekė ir užsakovas atvyko į objektą priimti darbus, nepamirškite, kad ir šiuo atveju turite būti budrūs. Kadangi gan dažnai tenka vykti į objektą ir dalyvauti rangos darbų priėmimo-perdavimo procedūroje, galiu pasakyti, kad neretai būna tokių situacijų, kai užsakovas ar jo atstovas, nors ir atvyksta, tačiau nepildo defektinio akto, teigia, neva, jo manymu, visi ar kažkurie konkretūs darbai neatitinka jo vizijos, projekto ir pan.
Galų gale net išsigalvoja absurdiškų priežasčių. Pavyzdžiui, geltona spalva, jo įsitikinimu, turėtų būti kiek kitokia ir t. t., ir pan. Toks elgesys turi vieną tikslą – vilkinti darbų priėmimą. Nereti atvejai, kai užsakovai, nenorėdami pildyti defektinių aktų ir suvokdami jų juridinę reikšmę, tiesiog paima ir išvažiuoja iš objekto.
Patarimas vienas – perduoti darbus vienašališkai.Tačiau turėkite omenyje, kad jei ginčas persikels į teismą, reikės įrodinėti, jog darbų perdavimas išties vyko ir rangovas padarė viską, kad būtų įgyvendintas maksimalaus bendradarbiavimo principas. Kaip tai padaryti?
Pasikvietus antstolį fiksuoti rangos darbų rezultato priėmimą-perdavimą. Toks įrodymas neabejotinai turės svorio ginče.
Patirtis rodo, kad šalių ginčus paprastai lydi stiprios tiek užsakovo, kuris dažniausiai nenori galutinai atsiskaityti už darbus, tiek rangovo, kurio darbuotojai laukia vėluojančių atlyginimų, o medžiagų tiekėjai – atsiskaitymų, emocijos.
Tačiau ir tokiu atveju, kai šalys jau būna įsivėlusios į aršius ginčus, vis dėlto galima pasiekti operatyvų ir maksimaliai taikų sprendimo būdą ir, jei tik situacija leidžia, neperkelti bylos į teismą.
Atkreipiame dėmesį, jog straipsnio autorės nuomonė negali būti naudojama individualiame teisminiame ginče be atskiros teisinės analizės.
