R. Baranauską ir V. Antonovą leido išduoti Lietuvai

Jungtinės Karalystės teismas pirmadienį sutiko Lietuvai išduoti buvusius žlugusio banko „Snoras“ akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą.

Tokį sprendimą priėmė Londono Vestminsterio magistrato teismas, pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra.

„Jungtinės Karalystės Vestminsterio Magistratų teismas pranešė, kad šiandien patenkino Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą perduoti Lietuvai įtariamuosius R.B. ir V.A. „Snoro“ byloje“, - teigiama pranešime.

Sprendimą, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, priėmė Londono Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Jonhas Zani. Sprendimo santraukoje pažymima, kad juo nėra konstatuojamas „Snoro“ akcininkų kaltumas ar nekaltumas.

Anot J.Zani, Lietuvos išduotas Europos arešto orderis yra teisėtas, o teiginiai, kad Lietuva nacionalizavo „Snoro“ banką ir persekioja V. Antonovą dėl tautybės, o R. Baranauską - dėl politinių priežasčių, nebuvo įrodyti.

Teisėjas taip pat atmetė kritiką dėl buvusio „Snoro“ banko laikinojo administratoriaus Simono Freakley veiklos.

„Aš nemanau, kad kuriam nors iš šių asmenų bus pakenkta teismo proceso metu dėl to, kad V. Antonovas yra rusų kilmės, arba dėl politinių V. Antonovo ir R. Baranausko pažiūrų", - rašoma nutarties santraukoje.

J. Zani teigimu, jis yra įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos veiksmų prieš „Snoro“ akcininkus ėmėsi dėl to, jog jie yra kaltinimi dideliu sukčiavimu, o V. Antonovo ir R. Baranausko išdavimo siekiama, kad jie būtų teisiami.

Nutarties santraukoje taip pat nurodoma, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas neįtikino teismų, kad jų išdavimas Lietuvai prieštarautų Žmogaus teisių konvencijai.

„Aš nebuvau įtikintas, kad V. Antonovo gyvybei gresia „realus pavojus“, jog yra „reali rizika“, kad prašomiems išduoti asmenims yra galimybė rimtai nukentėti ne dėl valstybės pareigūnų veiksmų", - rašoma nutarties santraukoje.

Pažymima, kad Lietuvos valdžios atstovai Jungtinės Karalystės teismui pateikė rašytinius įsipareigojimus, užtikrinančius, kad bus imtasi tinkamų priemonių, jei iškiltų pavojus V. Antonovo ir R. Baranausko gyvybei ar sveikatai.

„Aš taip pat esu visiškai įsitikinęs, kad kiekvienam iš prašomų išduoti asmenų bus užtikrintas teisingas teismas pagal Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį. Nemanau, kad visi Lietuvos prezidento, tuometinio premjero ar tuometinių Seimo narių komentarai turės neigiamos įtakos teisingam bylos nagrinėjimui“, - teigiama nutarties santraukoje.

J. Zani teigimu, jis taip pat atmetė teiginius apie galimą neteisėtą spaudimą teisėjui, kuris nagrinės V. Antonovo ir R. Baranausko bylą.

„Aš esu visiškai įsitikinęs, kad jei tokį spaudimą būtų bandoma taikyti, teisėjas (nagrinėsiantis bylą - BNS) jį tvirtai atmestų“, - rašoma nutarties santraukoje.

Jungtinės Karalystės teismo duomenimis, V.Antonovas ir R.Baranauskas kaltinami dėl turto pasisavinimo, už ką gresia maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų, dokumentų klastojimo - iki 6 metų, apgaulingos apskaitos - iki 4 metų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi - iki 6 metų. Tokios bausmės numatytos Lietuvos baudžiamajame kodekse.

Anot Generalinės prokuratūros, pirmos instancijos teismo sprendimas per 7 dienas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, vėliau - ir aukščiausios instancijos teismui.

V.Antonovo ir R.Baranausko ekstradicijos bylą Vestminsterio magistrato teismas pradėjo nagrinėti 2011 metų lapkritį.

Protestavo su plakatais

Pusvalandis iki sprendimo paskelbimo prie teismo atvyko penki protestuotojai iš Lietuvos. Jie savo protestu norėjo visuomenei ir užsienio žiniasklaidai parodyti, kad „Snoro“ žlugimas nebuvo politizuotas, o nuo jo nukentėjo paprasti žmonės.

Į Londoną nukeliavęs pensininkas Alvydas A. teigė, kad su juo - dar du pensininkai bei dar pora nukentėjusiųjų nuo „Snoro“ bankroto. Pats Alvydas pinigus prarado, kai prieš banko žlugimą 2011 m. lapkričio 4 d. įsigijo banko obligacijų, kurios neįsigaliojo, lapkričio 24 d. atšaukus banko veiklos licenciją. Kiek į šį investicinį instrumentą investavo, pensininkas nenorėjo atskleisti.

„Mes esame taikūs ir su plakatais stovėsime lauke, o į vidų eisime be jų“, - prieš teismo sprendimo paskelbimą kalbėjo pašnekovas.

Kaip teigė pensininkas, plakatuose anglų kalba bandoma sugėdinti V. Antonovą ir R. Baranauską bei prašoma jų grįžti ir atsakyti už savo veiksmus.

„Manau, kad gali priimti teigiamą sprendimą mūsų atžvilgiu, bet, be abejonės, jie skųs, bet, aišku, gali ir neišduoti“, - prieš teismo sprendimo paskelbimą svarstė lietuvis.

Lietuvoje sprendimo laukiantis „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Petrauskas teigė, kad iš Lietuvos į Londoną nuvykę žmonės nori protestuoti prieš ilgai užsitęsusį procesą.

„Mūsų demaršo tikslas atkreipti visuomenės dėmesį ir užsienio žiniasklaidos, kad tai, ką šneka „Snoro“ banko pagrindiniai akcininkai, kad byla neva yra politizuota, yra galbūt stipriai perdėta. Iš tiesų tai yra melas. Žmonės tikrai yra nukentėję ir daug tragedijų čia Lietuvoje jau įvykę dėl šios griūties. Mes į tai žiūrime ne kaip į politinį, o kriminalinį dalyką. Jei tie žmonės iš tiesų save laiko nekaltais, tai galėtų demokratinėje Lietuvoje tai ir įrodyti“, - komentavo A. Petrauskas.

Vis dėlto A. Petrauskas teigė, kad bet kokiu Londono teismo sprendimo atveju laukia dar daugiau darbo.

„Atsiranda nauja situacija ir naujas galvosūkis tiek generalinei prokuratūrai, tiek politikams, kurie turėtų išsiurbti tą situaciją. Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė ir jei kita valstybė nepasitiki ja, kaip normaliai demokratine valstybe, tai kažkas yra negerai“, - paklaustas, kaip reaguotų, jei teismas neišduotų buvusių „Snoro“ savininkų, atsakė pašnekovas.

Pasak jo, jei sprendimas bus Lietuvos naudai tuomet teks atidžiau sekti prokuratūros darbą, kad „procesas nebūtų vilkinamas ir kad klausimas būtų sprendžiamas skaidriai ir objektyviai".

DELFI primena, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo sulaikyti Londone 2011 m. lapkritį po to, kai Lietuvos teisėsaugininkai išdavė jiems arešto orderį. Įtariami asmenys kaltinami dokumentų klastojimu, pinigų iššvaistymu, kuris privedė prie banko bankroto. Įtariama, kad iššvaistyta 1,7 mlrd. Lt.

Sulaukė žiniasklaidos dėmesio

Teisme prasidėjus sprendimo skaitymui, lauke likę protestuotojai teigė, kad sulaukė pakankamo žiniasklaidos dėmesio. Jie buvo fotografuojami, filmuojami, bendravo su užsienio bei Lietuvos žurnalistais.

Londone esančių lietuvių žiniomis, sprendimo skaityme nedalyvauja V. Antonovas, o R. Baranauskas į teismą atvyko daug anksčiau nei prasidėjo sprendimo paskelbimas.

Pabėgo nuo žurnalistų

Su DELFI bendravęs pensininkas Alvydas A. pasakojo, kad po teismo sprendimo paskelbimo jam pavyko išvysti iš teismo išeinantį R. Baranauską.

„Sulaukėme sprendimo, susiruošėme eiti, atsigręžiu ir žiūriu Baranauskas eina – išpūstas veidas, kostiumas blizgantis, gražiausias“, - savo įspūdžius pasakojo lietuvis.

Pasak jo, išvydęs žurnalistus, jų fotoaparatus buvęs „Snoro“ akcininkas paspartino žingsnį.

„Ėjo tiesus, raudonas. Kai pamatė korespondentus pasuko ir labai greitu žingsniu nuėjo“, - pridėjo pašnekovas.

V. Vasiliauskas: laukiu, kada galėsiu pažiūrėti jiems į akis

Lietuvos banko vadovas sako, kad jo nenustebino Jungtinės Karalystės teismo sprendimas Lietuvai išduoti buvusius žlugusio banko „Snoras“ akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą. Jis teigia ilgai laukiantis galimybės pažiūrėti jiems į akis. Finansų ministras sprendimo kol kas nekomentuoja.

„Aš asmeniškai ir tikėjausi tokio teismo sprendimo. Čia vis dėlto yra baudžiamoji byla, mes baudžiamojoje byloje nesame šalis. Mes, kaip reguliuotojas, savo darbą atlikome. Aš tikiuosi, kad šis sprendimas reikš, kad aš ponui Baranauskui ir ponui Antonovui teismo proceso metu Lietuvoje galėsiu pažiūrėti į akis, ko aš tikrai nuoširdžiai norėjau“, - BNS sakė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jis sakė nesusipažinęs su teismo sprendimo argumentacija. Anot V.Vasiliausko, sunku prognozuoti, kiek dar gali trukti bylinėjimasis, jei R.Baranauskas ir V.Antonovas skųs teismo sprendimą.

Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius BNS sakė negalintis komentuoti teismo sprendimo, kol jo nematė: „Nieko kol kas neskaičiau, todėl susilaikysiu nuo komentarų. Būtų neatsakinga nesusipažinus komentuoti“.

S. Šedbaras: buvę „Snoro“ akcininkai turėtų skųsti teismo sprendimą

Seimo narys teisininkas Stasys Šedbaras neabejoja, kad buvę žlugusio banko „Snoras“ didžiausi akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, kuriuos Jungtinės Karalystės teismas pirmadienį sutiko išduoti Lietuvai, skųs teismo sprendimą. Tačiau politikas mano, kad ir aukštesnės instancijos teismas patvirtins tokį pat sprendimą.

„Žinoma, aš tikiuosi, kad jie skųs, jeigu pavyko tiek laiko bylą tempti, tai greičiausiai bus stengiamasi išnaudoti visas priemones. Po to vėlgi apskundimas apskundimu, o kada apeliacinis teismas imsis bylos, irgi gali užtrukti keletą mėnesių, ar gal netgi ilgiau“, - LRT radijui pirmadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S.Šedbaras.

„Kiek aš žinau Britanijos teisinę sistemą, tai, matyt, bus dar galima revizija - kasacija, tai be jokios abejonės, šis procesas gali užtrukti, bet, kaip ten bebūtų, šios instancijos teismo sprendimas jau yra galų gale ir termino prasme priimtas sprendimas ir, tikėkimės, kad tiek laiko teismas, analizavęs pateiktą dokumentaciją, priėmė sprendimą, kurį kitos instancijos turėtų patvirtinti“, - kalbėjo politikas.

Anot jo, šis teismo sprendimas rodo, kad yra pagrindo išduoti žlugusio banko akcininkus.

„Lietuva, pradėjusi baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo lėšų iššvaistymo, kreipėsi į šalį, kurioje yra buvę akcininkai Baranauskas, Antonovas. Buvo išduotas orderis, daugiau kaip porą metų pavyko advokatams vilkinti procesą, tačiau tai rodo, kad preliminarūs duomenys, kuriuos vertino Londono pirmosios instancijos teismas, tą leidžia, matyt, priimti sprendimą išduoti. Nes lygioje vietoje nebūtų tokie sprendimai priimami, jeigu nebūtų tam tikrų įtarimų, pagrįstumų“, - teigė Seimo narys.

Anot jo, buvo bandoma pademonstruoti, kad R.Baranauskas ir V.Antonovas buvo persekiojami dėl politinių motyvų, tačiau dabar aišku, kad tai - kriminalinė byla.

„Kitas dalykas rodo, kad čia nėra jokio politikavimo (...). Didžiosios Britanijos teismas mano, kad tai yra kriminalinė byla, yra pagrindo ją toliau tirti ir tikėkimės, kad ir kitų instancijų teismo sprendimas, jeigu būtų apskųstas šios dienos sprendimas, bus palankus Lietuvai, ir atsidurs Antonovas su Baranausku Lietuvoje, ir mūsų institucijos galės vykdyti savo darbą“, - aiškino S. Šedbaras.