Ketvirtadienį išplatintame prezidento pareiškime pažymima, kad naujas valstybinis nebiudžetinis lėšų fondas steigiamas tuo metu, kai Vyriausybė ėmėsi žingsnių konsoliduoti valstybės biudžetą.
"Neįvykdyti įsipareigojimų darbuotojams bankroto atveju yra normali verslo rizika, todėl nuo šios rizikos turėtų būti draudžiamasi, nors ir privaloma tvarka, bet komerciniu pagrindu", teigia V. Adamkus.
Jo nuomone, a teityje pradėjus veikti įvairioms priemonėms, bankroto procedūros bus efektyvesnės, tad garantinio fondo lėšų poreikis mažės. Todėl būtina nustatyti maksimalią jų apimtį, kurią pasiekus turi būti nutrauktas įmokų rinkimas.
"Be valstybės investicijos Garantinis fondas negalės pradėti veikti. Tačiau valstybės indėlis turėtų būti paskola, o ne negrąžinamos biudžeto ir privatizavimo lėšos", sakoma prezidento pareiškime.
Kartu pažymima, kad Garantinis fondas yra gal būt vienintelis būdas padėti ypač sunkioje padėtyje atsidūrusiems bankrutuojančių įmonių darbuotojams.
"Todėl ir tik todėl aš nusprendžiu šį įstatymą pasirašyti ir oficialiai paskelbti, tačiau esu pasiryžęs paruošti ir inicijuoti jo pataisas, kurios ištaisytų minėtus įstatymo trūkumus ir sudarytų sąlygas garantinį fondą vėliau transformuoti į funkcionuojančią realią draudiminę sistemą", tvirtina V. Adamkus.
Nepasirašyti įstatymo prezidentą ragino Lietuvos pramoninkų konfederacija bei Pramonės ir amatų rūmai.
Garantinio fondo įstatymas nustato, kad lėšos fonde bus kaupiamos solidarumo principu. Darbdaviai į jį privalės mokėti po 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Į jį savo dalį įneš ir valstybė, skirdama pagal atskiras programas lėšas iš Privatizavimo fondo ir biudžeto. Į Garantinį fondą bus priimamos juridinių ir fizinių asmenų savanoriškos įmokos.
Garantiniam fondui vadovaus taryba, kurią sudarys profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Įstatymas įsigalios nuo šių metų spalio 1 dienos.