Kaip BNS sakė vyriausiasis savivaldybės architektas Mindaugas Pakalnis, antradienį aikštę planuojama pradėti tverti, iš pradžių bus atliekami archeologiniai kasinėjimai ir tiesiamos komunikacijos.
„Jei archeologiniai kasinėjimai neparodys kokių nors ypatingų dalykų, ko nelabai ir tikimės, kadangi turime preliminarius tyrimus, po kokio mėnesio ar kito bus galima pradėti ir darbus viršuje“, – sakė jis.
Anot M. Pakalnio, šiaurinėje gatvės dalyje anksčiau aptikta pavienių buities radinių, tačiau nenustatyta, kad šioje vietoje anksčiau būta statinių. Aikštė bus rekonstruojama etapais, planuojama, kad visą laiką ji bus uždaryta. Rekonstrukciją ketinama baigti per metus.
Anot M.Pakalnio, šiaurinėje gatvės dalyje anksčiau aptikta pavienių buities radinių, tačiau nenustatyta, kad šioje vietoje anksčiau būta statinių.
Aikštė bus rekonstruojama etapais, planuojama, kad visą laiką ji bus uždaryta. Rekonstrukciją ketinama baigti per metus.
M.Pakalnio teigimu, pirmuoju etapu ketinama sutvarkyti aikštės dangas, įrengti reprezentacinę erdvę renginiams: paradams, garbės sargybai. Taip pat joje bus sukurta įvairaus amžiaus miestiečiams skirtų mažesnių erdvių. Diskutuojama, kad aikštėje galėtų būti pastatytas lietuvybės simbolis – Vytis, tačiau projekto rengėjai dėl memorialo nėra iki galo apsisprendę.
„Konkrečiai skulptūra neužsakyta, projekto autoriai apibrėžia matmenis, kad tas paminklas nebūtų vertikalios raiškos, o būtų horizontalus, nes šalia yra horizontalios raiškos bažnyčia. Jis būtų šuoliuojantis ne į viršų, o į priekį. Numatyta ir pieva, ji bus tokia „demokratiška“, kurioje bus galima ir pagulėti, ir pavaikščioti, ir šuniuką pavedžioti, ir galbūt kamuolį paspardyti, galės ir vaikai ateiti į tą aikštę, kaip ir dabar ateina vaikų darželiai: bus pieva, želdynai, po želdynų zonos – vaikų žaidimų, šachmatų aikštelė“, – vardijo M.Pakalnis.
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad aikštė Lietuvos sostinėje reikalinga ir rengiant reprezentacinius renginius, priimant užsienio svečius. Kartu jis sakė, jog aikštė reikšminga ir jam pačiam, dėl jaunystės prisiminimų.
„Man, kaip studentui, ši aikštė primena didžiulius prisiminimus – gyvenau Žvėryne, tai čia būdavo studentų susitikimo vieta, jei vykdavome į kokius nors renginius. Tai būdavo susitikimo vieta, nuo šios vietos judėdavome į kitas vietas ar ant suoliuko pasėdėdavome“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Archeologai įspėja, kad atlikus pirminius kasinėjimus, statybvietė bus prižiūrima ir vykdant visus kitus darbus. Archeologas Olegas Fedejevas žurnalistams tvirtino, kad Lukiškių aikštės teritoriją istoriškai galima suskirstyti į tris įdomesnius laikotarpius: pirmasis – Turgaus aikštė, kuri egzistavo nuo XIX amžiaus vidurio, antrasis laikotarpis, prasidedantis nuo XVII amžiaus pradžios, yra susijęs su bažnyčios buvusiais palaidojimais, trečiasis, seniausiasis, mena dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus, kai netoli Lukiškių aikštės buvo apgyvendinti totoriai.
„XVIII amžiaus planuose mes matome Lukiškių dalyje prie Neries totorių gyvenamą teritoriją. Čia iš visų planų žinome, kad buvo dykra ir mes darome prielaidą, kad čia totoriai galėjo arklius ganyti ir kažką pamesti, kažką nušauti. Ikiistoriniu laikotarpiu, per visus tuos trejų metų tyrinėjimus čia mes nieko neradome, t. y. anksčiau XV amžiaus čia nieko nebuvo arba mes nieko neradome“, – sakė archeologas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtino, kad darbams vykstant sklandžiai, vėliausiai aikštė turėtų būti atidaryta kitų metų rugsėjį. Anot jo, planai sutvarkyti aikštę užsitęsė dėl jos svarbos visuomenėje ir skirtingų visuomenės lūkesčių, kaip erdvė turėtų atrodyti.
„Bene 20 metų buvo įvardijama, kad tai yra svarbiausia aikštė Vilniuje, o gal ir Lietuvoje. Ir, aišku, tas svarbumas uždėjo antspaudą, natūralu, kad dalis žmonių, ypatingai su laisvės kovomis susijusių arba garbaus amžiaus, norėjo labai ryškių tautinių simbolių. Ir labai natūralu, kad nemaža dalis jaunesnės kartos norėjo gyvos aikštės, kad ji netaptų kažkokiu stabu. Manau, kad tikrai gal turėjo praeiti nemažai laiko, kad viskas išsikristalizuotų“, – Lietuvos radijui antradienį sakė meras.
Žurnalistams aikštėje jis teigė, kad aikštė bus atnaujinama Vyriausybės skirtomis lėšomis, savivaldybė taip pat tikisi pritraukti privačių rėmėjų, kurie, kaip planuojama, turėtų įrengti fontaną. Savivaldybė savo lėšomis ketina sutvarkyti aikštės prieigas. Meras taip pat pabrėžė, kad aikštėje numatyta vieta ir paminklui, tačiau dėl jo bus apsispręsta vėliau.
„Manau, kad turėtų būti skelbiamas bet kokiu atveju konkursas – su premjeru pasitarsime, ar Vyriausybei tą konkursą skelbti, ar savivaldybei. Bet kokiu atveju, tikslas yra, kad aikštė būtų atidaryta, jei ne su paminklu, būtų labai aiškus grafikas, kada paminklas atsirastų. Manau, kad būtų labai gražu, jei iki 2018 metų atsirastų ir paminklas“, – žurnalistams kalbėjo meras.
Aikštei sutvarkyti valstybė iš viso skirs 2 mln. eurų: 1,5 mln. eurų šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės sutvarkymas numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko Gintaro Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo nuspręsta atsisakyti.
Diskusijos, kurį projektą pasirinkti, atsinaujino 2015-aisiais, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai pareiškus, kad turi būti skelbiamas naujas konkursas architektūrinei idėjai, nuspręsta ieškoti tik rangovų techniniams darbams, pagal savivaldybės parengtas sąlygas.
