„Norėčiau pasakyti, kad visas Lietuvoje pagaminamas pienas bus superkamas. Sutarėme, kad iki rugsėjo pieno supirkimo kaina gali mažėti iki 12 proc. Pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino, kad pasklidusios kalbos apie 30-40 proc. sumažintas pieno supirkimo kainas buvo neteisingos”, - po susitikimo teigė premjeras.
Prieš rugsėjį planuojama surengti dar vieną pasitarimą dėl rugsėjo mėnesio supirkimo kainų.
Po pasitarimo ketvirtadienį A. Butkevičius kalbėjo nuosaikiau.
„Šiandien galiu pasakyti, kad situacija nėra tokia tragiška“, - tvirtino premjeras.
Pasak jo, ketinama toliau analizuoti, kaip galima būtų panaudoti Lietuvai numatytas europines lėšas, kad galima būtų padengti pieno gamintojų patiriamas sąnaudas. Į sudėtingą situaciją Lietuvos pieno ūkis pateko po to, kai Rusija uždraudė vakarietiškų maisto produktų importą į šią šalį.
A. Butkevičius tvirtino, kad Lietuva iš Europos Komisijos tikisi 100 mln. Lt paramos, kuri būtų skirta pieno ir mėsos gamintojams. Ūkininkams norima kompensuoti dalį negautų pajamų dėl mažėjančių pieno ir mėsos supirkimo kainų.
Supirkimo kainos dar mažės
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad dalis pieno perdirbėjų buvo nusprendę pieno supirkimo kainas mažinti 35 proc. Tačiau vėliau nuomonę pakeitė.
„Gal net ir patys išsigando, kad tiek norėjo sumažinti. Bet buvo sutarta, kad kaina gali mažėti apie 10 ct už kilogramą", - tvirtino ji.
Jos teigimu, per mėnesį keturi pieno gamintojai gali patirti 20 mln. Lt nuostolių, kurie per tris mėnesius gali susidaryti iki 60 mln. Lt.
Ministrės teigimu, iki sumažinimo vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo apie 89 ct/kg, po sumažinimo ji bus apie 78 ct/kg. V. Baltraitienė patvirtino, kad mažiausiems ūkininkams bus mokama 50 ct/kg.
„Prognozuojama, kad rugsėjį Europoje pieno kainos kris, vadinasi, jos kris ir Lietuvoje. Taigi turėsime susirinkti ir kalbėti, kokia kaina turi būti išlaikoma rugsėjo mėnesiui", - teigė ministrė.
Lietuva nukentės labai smarkiai
Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa tvirtino, kad 50 ct už kilogramą pieno gauna tie ūkininkai, kuriems pieno gamyba nėra pagrindinė veikla.
D. Trumpa tvirtina, kad situacija pasaulinėje pieno rinkoje yra prasta.
„Žaliavinio pieno kaina krito todėl, kad Rusijos embargas numušė visų pasaulinėse eksporto rinkose esančių prekių kainą. Jeigu toną lieso pieno miltų galėjai gauti 2700 eurų, o dabar nėra pirkėjų už 1900 eurų. Kainos nukrito drastiškai“, - dėstė jis.
„Mes suprantame, kad papjauti karvę galima per dieną, bet norint naują užauginti reikia 2,5-3 metų. Todėl įmonės prisiima nuostolius. Žaliavinio pieno rinkoje tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje gali susidaryti situacija, kad kaina nukris žemiau gamybos savikainos ir ūkininkai bus priversti pjauti gyvulius. O įmonės negalės išlaikyti aukštesnės kainos“, - pridūrė verslininkas.
Jis vylėsi, kad EK suteiks paramą Lietuvos žemdirbiams: „Kodėl kriaušėms, obuoliams, persikams ir nektarinams galima suteikti paramą, nors jeigu vaisiai supus, medis nenudžius, o jeigu karvę papjaus, kitos laukti reikės penkerius metus".
D. Trumpos teigimu, Lietuvos pieno sektorius dėl Rusijos embargo tikrai smarkiai nukentės, nes pernai eksportas į šią šalį sudarė 207 mln. JAV dolerių, o, pavyzdžiui, gerokai didesnė Vokietija eksportavo už 239 mln. JAV dolerių, Lenkija – 235 mln. dolerių.
„Taigi nuostoliai mūsų pramonėje santykinai yra maždaug 10 kartų didesni nei Lenkijoje“, - tvirtino jis.
