Kaip buvo teigiama LNK žiniose, žiniasklaidoje vis matome tas pačias, prieš kelerius metus darytas Š. Stepukonio nuotraukas, mat Lietuvos teisėsauga dirba taip, kad per pusantro mėnesio nei sulaikomo, nei paleidžiamo Š. Stepukonio visuomenė nepamatė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, tačiau ministrė Agnė Bilotaitė teigė teisėsaugos darbo pakomentuoti negalinti.
„Jie dirba pagal savo atitinkamus algoritmus ir viskas vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Man atrodo, svarbiausias dalykas yra išsiaiškinti visą šią situaciją ir atsakyti į klausimus“, – teigė A. Bilotaitė.
Penktadienį, kai Š. Stepukonis turėjo būti paleistas, prie FNTT laukė būrys žiniasklaidos. Ne todėl, kad daugiau neturėtų ką veikti, o todėl, kad užtikrina visuomenės teisę žinoti, nustatytą visuomenės informavimo įstatymu.
Žurnalistai laukė kelias valandas. Tiesa, visa tai buvo daroma veltui. Pareigūnai Stepukonį išvedė per galines duris.
„Aš nematau čia nieko blogo“, – teigė FNTT direktorius.
FNTT direktorius Rolandas Kiškis sako, kad jo paties įstaigoje tuo metu nebuvo, o taip esą sugalvojo jo kolegos.
„Taip sugalvojo, tokia taktika. Mačiau visą mediją, bet kokio jūs atsakymo iš manęs tikitės?“, – teigė jis.
R. Kiškis tvirtino, kad nuo visuomenės Š. Stepukonio slėpti tikrai nėra bandoma.
„Tai labiau gal dėl asmens privataus gyvenimo. Tiek turbūt. Kur čia bėda, kad jis buvo išleistas per kitą įėjimą?“, – kėlė klausimą FNTT direktorius.
Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10-ąją. Apie tai visuomenė buvo informuota jau po dviejų dienų – vasario 12-ąją. Teigta, kad Š. Stepukonis buvo išvykęs į Ukrainą, o į Lietuvą esą grįžo pats.
Galinių durų taktika nėra nauja
Prieš rinkimus politikai visada žada atvirumą ir skaidrumą. Ar tikrai toks prioritetas keliamas ir dabar – LNK žinios teiravosi A. Bilotaitės.
„Aš manau, kad visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai ir, kad visuomenė žinotų priežastis“, – teigė ji.
Teismo posėdžiai, per kuriuos buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių, vyko nuotoliu, todėl teisme Š. Stepukonio visuomenė irgi nepamatė, nors kai kurie kiti įtariamieji būna parodomi.
„Tai yra prokurorų, kurie atsakingi už konkrečią bylą, sprendimas. Be abejo, kada dalyvauja ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kitą kartą jos turi tam tikrų intencijų informuoti apie savo darbo rezultatus“, – pastebėjo advokatas Rolandas Tilindis.
O galinių durų taktika esą nėra nauja. Pavyzdžiui, kai neblaiviai vairavusią televizijos laidų vedėją Edita Mildažytę policijos pareigūnai išleido per vidinį kiemą, vėliau ji pasakojo, kad vengti objektyvų pamokė policininkai.
„Aš visai gal būčiau išėjusi pas tuos savo kolegas ir būčiau gal ką nors pasakiusi, bet man patys pareigūnai sakė: žinai, mes tau pasakysime labai paprastai – jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna arba, jeigu ko nors nėra, tai to ir nėra. Taigi, jeigu tavo vaizdo ten nebus – tu tikrai nuo to nenukentėsi“, – dar 2021 metais LRT teigė E. Mildažytė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
