Moteris kartą per mėnesį apsiperka internetu. Papildomai kartą per savaitę ji apsilanko netoli nuo namų esančiose mažose parduotuvėlėse parduotuvėse, kur perka šviežius vaisius, daržoves ir pieną.
Šis kartas – vienas iš retų atvejų, kai G. Francis nusprendė apsilankyti pietrytinėje Londono dalyje įsikūrusiame „Sainsbury‘s Sydenham“ prekybos centre, tačiau juo moteris liko nepatenkinta, nes išleido daugiau pinigų, nei planavo, rašo BBC.
„Mane glumina visi tie žmonės ir būtinybė rinktis – tai tiesiog trikdo“, - pasakojo moteris.
Kaip ir daugelyje kitų urbanizuotų teritorijų, „Sainsbury‘s Sydenham“ prekybos centro konkurentų toli ieškoti nereikia: vos per penkias minutes pėsčiomis galima nueiti į prekybos centrą „Lidl“, taip pat netoliese yra ir „Tesco Express“.
Būtent dėl tokio konkurentų artumo apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi dramatiškai. Naujasis „Sainsbury‘s“ vadovas Mike‘as Coupe patikino, kad ši pramonės šaka neatpažįstamai pasikeitė, o dabartiniai klientai apsipirkinėja visiškai kitaip, nei tai darė vos prieš metus.
Šie pokyčiai, su kuriais susidūrė didieji prekybos centrai, rodo, kad apsipirkimo kartą per savaitę era eina į pabaigą. Žmonės linkę pirkti mažiau, tačiau tai daro dažniau. Prekės perkamos skirtingose parduotuvėse, o pasirinkimas dažniausiai būna paremtas kaina arba patogumu.
Dabartiniai pirkėjai, remiantis IGD įmonės atliktu maisto prekių įsigijimo tyrimu, per mėnesį vidutiniškai apsilanko keturiuose skirtinguose prekybos centruose, o beveik pusė jų per vieną kartą apsilanko dviejuose centruose.
44-erių vieną vaiką turintis Tony Middletonas puikiai iliustruoja šią tendenciją: į „Sainsbury‘s“ jis atvyko iš „Lidl“ prekybos centro, kuriame lankosi beveik kiekvieną dieną.
„Iš pradžių einu į „Lidl“, jei jie neturi visų reikiamų prekių, ateinu čia“, - patikino vyras. Kartą per savaitę jis apsiperka „Sainsbury‘s“, tačiau, jo teigimu, „Lidl“ maisto prekės yra pigesnės ir skanesnės, ypač duona, vaisiai ir daržovės.
2008 m. prasidėjusi finansų krizė ir po to sekęs ekonominis nuosmukis privertė JK gyvenančius viduriniosios klasės atstovus pakeisti apsipirkimo įpročius tam, kad sutaupytų pinigų, o būtent tai ir prisidėjo labiausiai prie šių pokyčių atsiradimo, mano analitikas Clive‘as Blackas iš „Shore Capital“.
„Tie, kam trūkdavo pinigų, visada apsipirkinėdavo kartą per savaitę, tačiau pastaruosius penkerius metus dėl sumažėjusių atlyginimų, viduriniosios klasės atstovams teko ieškoti pinigų, o tai pakeitė jų apsipirkimo įpročius“, - patikino C. Blackas.
Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos, įprotis pirkti mažiau vis dar išlieka nepakitęs.
Analitikai tai sieja su daugeliu priežasčių, tarp kurių – noras kiekvieną kartą gaminti šviežią maistą, didėjantis specializuotų maisto prekių, pavyzdžiui, ūkininkų pagamintos duonos ar alaus, populiarumas, nenoras švaistyti maisto produktų ir, žinoma, laikas.
Nepaisant vis populiarėjančio pirkimo internetu, vis dėlto šis apsipirkinėjimo būdas 2014 m. balandžio mėn. sudarė tik 4,4 proc. visų apsipirkinėjimų, teigia IGD. Prognozuojama, kad šis apsipirkimo būdas 2019 m. sudarys 8,3 proc. visų apsipirkinėjimų JK.
Daugiausiai naudos iš pasikeitusių apsipirkinėjimo įpročių tenka mažoms parduotuvėlėms. IGD išsiaiškino, kad pirkėjai lankosi tokiose parduotuvėse dažniau nei bet kur kitur. Prognozuojama, kad 2019 m. būtent tokioms parduotuvėms teks ketvirtadalis visų maisto produktų ir pirmos būtinybės prekių pardavimų.
„Dabartiniai pirkėjai tikisi, kad mažmeninės prekybos pirmosios būtinybės prekėmis sektorius prisitaikys prie jų gyvenimo ritmo, o ne patys pirkėjai taikysis prie parduotuvės darbo valandų. Jie nori pirkti tai, ko jiems reikia, bet kuriuo metu, ten, kur jiems yra patogiausia“, - patikino IGD vadovė Joanne Denney Finch.
Be to, anot Beno Perkinso iš apskaitos įmonės „Deloitte“, šios naujos tendencijos pakeitė vartotojų ištikimumą konkrečiam prekių ženklui. Dabar žmonės apsipirkinėja daugybėje skirtingų parduotuvių ir neidentifikuoja savęs kaip, pavyzdžiui, „Tesco“ ar „Sainsbury‘s“ pirkėjų.
„Atsirado šeštadieniais neapsipirkinėjančių žmonių karta, jiems nežinomas pasaulis be interneto – tai rytojaus šeimos“, - patikino B. Perkinsas.
B. Perkinsas įsitikinęs, kad mažai tikėtina, kad, kai ši karta pasieks tam tikrą amžių ir turės vaikų, šių žmonių apsipirkinėjimo įpročiai pasikeis.
Vis dėlto amžius – tai ne vienintelis svarbus faktorius. Remiantis Nacionalinio statistikos biuro pateikiamais duomenimis, nuolat auga vienišų žmonių skaičius: šiuo metu JK vienišių yra 7,7 mln. ir tai antroji dažniausiai pasitaikanti gyvenimo būdo rūšis šioje šalyje.
Mažmeninės prekybos veteranas, vadovavęs „Wickes“ ir „Iceland“ prekybos centrams, Billas Grimsey prekybos centrams prognozuoja niūrią ateitį.
„Per artimiausius dešimt metų, didieji prekybos centrai gali visiškai išnykti“, - savo prognozėmis dalijosi jis.
Vis dėlto net ir pesimistiškiausiai nusiteikę analitikai teigia, kad šios prognozės mažai tikėtinos. IGD prognozuoja, kad 2019 m. prekybos centruose pinigų bus išleidžiama mažiau, tačiau vis dėlto manoma, kad būtent tokio tipo parduotuvėms teks 35 proc. visų maisto ir pirmo būtinumo prekėms išleidžiamų pinigų.
