Neigiamas visuomenės požiūris į profesines mokyklas, klaidingi stereotipai apie mažai apmokamą darbą ir profesines mokyklas baigusių mokinių motyvacijos stoka darbo rinkoje sukūrė didelį suvirintojų stygių.
Nors prieš keletą metų verslo atstovai skundėsi dėl profesinių mokyklų darbuotojų parengimo – jie pasigedo praktinių įgūdžių, tačiau verslui vis glaudžiau bendradarbiaujant su mokymosi įstaigomis, situacija gerėja, rašoma darbuotojų ieškančios įmonės „ITAB Novena“ pranešime spaudai.
„Šiandien darbo rinkoje suvirintojai graibstomi, o jų darbo sąlygos nėra prastesnės nei užsienyje. Mes vertiname motyvuotus darbuotojus, skiriame daug lėšų jų kvalifikacijos kėlimui- organizuojame papildomus apmokymus,“ - kalbėjo „ITAB Novena“ įmonės generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Laikotarpis, kada darbdaviai galėjo lengvai rinktis darbuotojus jau praeityje. Lietuviškos įmonės šiandien priverstos konkuruoti dėl motyvuotų darbuotojų Europos lygiu. Atsakingas ir praktinės patirties turintis suvirintojas gali tikėtis nuo 1000 eurų į rankas ir daugiau. Kadangi suvirinimo technologijos nestovi vietoje ir reikalauja darbuotojo gilinti savo žinias, išmokti naudotis modernia įranga, kvalifikuoti specialistai Lietuvoje neretai uždirba ir virš 1,5 tūkst. eurų.
Pasak parduotuvių įrengimu užsiimančios įmonės „ITAB Novena“ atstovo, nors lietuviškos įmonės negali varžytis siūlomais atlyginimais su Vakarų Europos šalimis, tačiau joms pavyksta parsivilioti suvirintojų atgal į Lietuvą.
„Suvirintojo profesija visuomet buvo ir išlieka labai paklausi. Kad galėtume konkuruoti su užsienio rinka savo darbuotojams esame sukūrę motyvacines sistemas, mokame tikrai gerus atlyginimus Lietuvos mastu, itin didelis dėmesys skiriamas atmosferai darbe bei darbuotojo ir vadovo santykiams“, - apie pastangas pritraukti darbuotojus pasisakė Vladimiras Vinokurovas.
Personalo valdymo specialistai pastebi, kad atlyginimas nėra vienintelis motyvatorius darbe, todėl lietuviškos įmonės pajėgia į Lietuvą susigrąžinti suvirintojus dirbančius užsienyje. Darbuotojai grįžta atgal norėdami auginti vaikus, būna atveju, kada nepavyksta įveikti savo šalies ilgesio, taip pat daugelis pamato, kad galimybės užsidirbti Lietuvoje vis geresnės, o išlaidos pragyvenimui yra žymiai mažesnės nei Vakarų Europos šalyse.
Profesinio rengimo mokyklos pastebi tendencija, kad vis daugiau žmonių persikvalifikuoja. Kolegijų ir universitetų absolventai stoja į profesines mokyklas įgyti amato. Dažniausiai tai būna žmonės baigę vadybos, teisės studijas. Jiems sudėtinga įsidarbinti dėl specialistų pertekliaus ir dažnai silpno aukštųjų mokyklų parengimo lygio. Pasak „ITAB Novena“ vadovo, rinkoje trūksta mokymosi įstaigų, kurios ruoštų kompetentingus gamybos darbuotojus, tokius kaip šaltkalviai, suvirintojai ir operatoriai.
