Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento prognozėmis, 2016 metų sausio 1 dieną miesto skola siekė 395,3 mln. eurų, o 2016 gruodžio 31 dieną sudarys 368,4 mln. eurų. Taigi numatomas 26,9 mln. eurų sumažėjimas.
Tačiau 2016 metų savivaldybės biudžeto projekte, kurį miesto taryba turėtų patvirtinti trečiadienį, suplanuotas ir 24,6 mln. eurų deficitas.
Kaip DELFI paaiškino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė Danguolė Pranckėnienė, vien tai, kad biudžete yra numatytas deficitas reiškia, kad skola metų gale išaugs.
„Tiesiog tai reiškia, kad jie pinigų išleis daugiau, nei gaus“, – sakė ji.
Sakyti, kad miesto skola mažėja savivaldybės atstovams leidžia tai, kad finansų apskaita joje vedama pinigų srautų, o ne kaupiamuoju principu.
Pagal kaupiamąjį principą, pajamos pripažįstamos tuomet, kai yra uždirbamos, o sąnaudos – kai patiriamos, nepriklausomai nuo to, kada gaunami arba išleidžiami pinigai.
Pagrindinis skirtumas su pinigų srautų principu yra tai, kad pastarasis leidžia tiek sąnaudas, tiek išlaidas išdėstyti laike.
R. Šimašius sutiko, kad būtent tai yra menamo skolos sumažėjimo priežastis, tačiau pabrėžė, kad vilniečiams svarbiausia, jog skolos augimas stabilizuotas, o biudžeto išlaidos nukreiptos tikrų jų poreikių link.
Deficitas – ES pinigams įsisavinti
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė taip pat tvirtino, kad per 2015 metus jiems pavyko stabilizuoti Vilniaus skolą.
„Vertinant 2015 ir 2016 metų sausio 1-ųjų rezultatus, savivaldybės įsipareigojimai sumažėjo daugiau nei 5 mln. eurų“, – sakė ji.
Tačiau D. Pranckėnienė pabrėžė, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne atskirų dienų rezultatams, bet bendrai tendencijai.
A. Vaitkunskienė paaiškino, kad 24,6 mln. eurų deficitas reikalingas norint įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
„Savivaldybei reikės turėti sukaupus tam tikras savo lėšas, įgyvendinant investicinius projektus, – sakė ji. – Būtent tam miestas ir skolinasi.“
D. Pranckėnienė taip pat svarstė, kad Vilniaus valdžia stengiasi prieš ES pinigų pabaigą, pasiimti kiek tik įmanoma ir atnaujinti miesto infrastruktūrą.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės 2016 metų investicijų programos matyti, kad skolintomis lėšomis ketinama finansuoti miesto infrastruktūros objektų plėtrą (16 mln. eurų) bei vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymą (8,6 mln. eurų). Iš to ir susideda anksčiau minėtas 24,6 mln. eurų deficitas.
Kodėl nekarpo kitų išlaidų?
Vis dėlto net ir ES finansuojamiems projektams miesto savivaldybė rastų lėšų, jei sumažintų kitas išlaidas.
Paklaustas, kodėl to nedaro, R. Šimašius sakė, kad dar tikrai liks dalykų, kuriuos galės ateityje pagerinti ir išspręsti.
„Dabar atsakymai nėra vienareikšmiai. Tarybos nariai irgi kelia įvairius klausimus, dažniausiai jie kyla dėl kultūros ir sporto rėmimo, bet man atrodo, kad labai akivaizdu, kad mieste kultūra ir sportas turi būti. Palyginus su visomis kitomis problemomis, tai yra lašas jūroje“, – sakė meras.
R. Šimašius sutiko, kad galima svarstyti, ar reiktų šaligatvių remontui bei darželių statybai skirti daugiau pinigų.
„Taip, mes numatome skirti daugiau lėšų. Viena vertus, šioms sritims lėšų trūksta, kita vertus, tai yra išlaidos, kurios neprisideda prie skolos mažėjimo“, – sakė jis.
A. Vaitkunskienė sakė, kad didinti mokesčių Vilniuje nesvarsto, nes nori padėti smulkiam ir vidutiniam verslui.
Pašnekovė pažymėjo, kad 2016 metais didelis dėmesys bus skiriamas atsiskaitymui su finansų institucijomis. „,Nes tik tai mums sudarys galimybę vėliau skolintis palankesnėmis sąlygomis“, – paaiškino ji.
Administracijos direktorė nurodė, kad taip pat stengsis pagal patvirtintus grafikus tvarkingai atsiskaityti su paslaugas miestui teikiančiomis įmonėmis.
Daro, ką žadėjo
2014 metų spalio 24 dieną tuomet dar tik kandidatu į merus buvęs R. Šimašius savo tinklaraštyje paskelbė įrašą „Kaip Vilniui išbristi iš skolų ir žengti į ateitį“. Jame nurodyti trys sprendimo būdai.
Pirma, reikia išdrįsti savivaldybės įmones tvarkyti atsakingai ir skaidriai.
„Tą ir darome – vykdoma savivaldybės valdomų įmonių reforma. Renkami nepriklausomi valdybų nariai, joms formuluojami tikslai. Nors dar ne visos įmonės tvarkomos taip, kaip aš norėčiau, bet rimtai pajudėta į teigiamą pusę“, – praėjus beveik pusantrų metų nuo minėto įrašo paskelbimo DELFI komentavo R. Šimašius.
Antras jo įvardytas sprendimo būdas – investuoti į tai, kas naudinga gyventojams ir konkrečiai įvertinti, kokią naudą duos kiekvienas projektas.
„Lėšas dedame ten, kur 1 euras duoda didžiausią grąžą. Biudžete padarėme poslinkį į dvi pagrindines problemas: daugiau pinigų skiriama daugiabučių rajonams (įvažiavimų į kiemus ir šaligatvių remontui, skverų įrengimui) ir didiname darželių prieinamumą (2016 metais numatyta penkis įrengti savivaldybės lėšomis, taip pat vykdome 100 eurų programą)“, – pasakojo meras.
Trečiasis R. Šimašiaus 2014 metais įvardintas pasiūlymas buvo privatizuoti nereikalingą savivaldybės turtą ir sumažinti nepagrįstas išlaidas.
„Šiemet numatome gauti 12 mln. eurų iš privatizavimo programos. Pernai daug privatizavimo nebuvo, nes dėl prasto savivaldybės pasirengimo parduoti turtą patys nenorėjome to forsuoti“, – sakė jis.
Remiantis Vilniaus miesto atvirų duomenų puslapiu, 2016 vasario 2 dieną miesto skola buvo 369 342 151,48 eurų.
2016 metų sostinės biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos sieks 446,6 mln. eurų, išlaidos – 471,2 mln. eurų. Skolintų lėšų savivaldybė turės 24,6 mln. eurų.
