„Jeigu tai pavadinsime politinėmis rizikomis, tai neapgalvotų sprendimų priėmimas yra vienintelis dalykas, kuris galėtų užkirsti kelią“, - šeštus metus žurnalo Valstybė“ rengiamoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje sakė ministras.
DELFI paklaustas, apie kokius neapgalvotus sprendimus kalba, ministras tvirtino turįs omenyje nesuplanuotas didesnes finansines išlaidas, pavyzdžiui, sumažintų senatvės pensijų kompensavimą, išlaidų gynybai, savivaldybėms, švietimui didinimą.
„Mastrichto kriterijai nėra stebuklingas skaičių kodas, kurį surinkus atsidaro stebuklingos durys. Ne pagal tai pasveriamos tos valstybės, kurios nori įsilieti į rimtų euro zonos šalių klubą ir sėsti prie to stalo, kur priimami labai svarbūs sprendimai Europai ir pasauliui. Žiūrima, ar šalies ekonomika yra tvariai pasiruošusi įsijungti į išsivysčiusių ekonomikų šeimą. Tai yra ne vien deficitas, bet ir valstybės skola, kuri gerais laikais turėtų mažėti. Mes to nesame pasiekę, turėsime įrodyti, kaip mažinsime skolą“, - komentavo ministras.
Lietuva, anot jo, gerai pasirodė praėjusiais metais pirmininkaudama Europos Sąjungos tarybai, tačiau darbą reikia tęsti toliau.
„Mus nori matyti kaip stabilius partnerius, kurie žino, ko nori, siekia to civilizuotomis priemonėmis ir gali prisidėti prie bendro europinio reikalo. Tai puikiai įrodėme per pirmininkavimą, dabar turime pridėti druskos ir pabarstyti vaniliniu cukrumi pyragą bei įrodyti, kad po pirmininkavimo žinome, kur einame ir kad eisime tvirtais, pamatuotais ir nuspėjamais žingsniais. Jeigu taip elgsimės, tada kliūčių įsivesti eurą nematau“, - sakė R. Šadžius.
Mastrichto kriterijai, būtini eurui įsivesti, reikalauja, kad metinis biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP, infliacija leidžiama ne daugiau kaip 1,5 procentiniais punktais didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
Didžiausią nerimą Lietuvai kėlė valdžios sektoriaus deficitas, tačiau R. Šadžius teigė, kad preliminariais skaičiavimais, pernai valdžios sektoriaus deficitas buvo 2,5 proc. BVP.
Ministras prabilo ir apie pavojų, su kuriuo susiduria šalys po euro įvedimo.
„Svarbu neapgirsti nuo pigių pinigų", - teigė jis, pabrėždamas, kad po įstojimo į euro zoną atpigęs skolinimasis neturėtų būti dingstis pulti valstybei skolintis.
Kreipdamasis į konferencijos dalyvius premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad šalis yra per žingsnį nuo euro.
DELFI primena, kad Tarptautinio valiutos fondo ekspertų nuomone, Lietuvos rodikliai turėtų atitikti Mastrichto reikalavimus ir Lietuva turėtų būti pakviesta jungtis prie euro zonos.
Galutinio sprendimo iš Europos institucijų laukiama vasarą.
