„Apskynę visą plotą, kurį mums nurodė, nusprendėme nueiti prie kitų vagų, kur jau kiti klientai skynė uogas. Šios ten buvo didesnės už mūsiškes, tačiau ūkio šeimininkė dėl to mus apšaukė. Kuo mes prastesni klientai, kad negalime rinkti kokybiškesnių uogų?“ – klausia LRT.lt skaitytojas Paulius. Savo ruožtu ūkio šeimininkė tikina, kad visi klientai yra iš anksto perspėjami, jog galės rinkti tik mažas uogas, savivaliavimas yra nepateisinamas, o didesnės uogos skirtos ne privatiems klientams.
„Su draugais nusprendėme važiuoti pasiskinti braškių į Mindaugo Šlapkausko ūkį. Buvo skelbiama, kad skintis patiems – pigiau, be to, tai ir gera proga pabūti ore, pabėgti nuo miesto ūžesio. Pasitiko ne itin maloni ponia, bet kaip priklauso, pasvėrė tarą, kurią atsivežėme, ir parodė, iš kur skinti braškes. Dar pabrėžė: „Supuvusias irgi nuskinkite ir numeskite ant žemės“. Paklausę, po kiek braškės (atsakė, kad 1 kilogramas – po 1 eurą), pradėjome skinti“, – pasakoja Paulius.
Sumanė pasiskinti didesnių – gavo pylos
Pasak Pauliaus, po valandos skynimo kauniečiai turėjo nedaug uogų, nes braškės buvo labai mažos arba po karščių „iškepusios“.
„Apskynę visą plotą, kurį mums nurodė, nusprendėme nueiti prie kitų vagų, kur jau kiti klientai skynė uogas. Buvome nustebę ir pajuokavome, kad „iš žemuogių perėjome į normalias braškes“. Tačiau po kelių minučių prisistatė ta pati moteris ir pradėjo ant mūsų šaukti: „Ką jūs darote, ar aš jums leidau čia eiti skinti braškes? Kur aš vesiu kitus klientus, kai atvažiuos braškių skintis?“.
„Pasvarstėme sau, o ar mes – ne klientai? Tuomet moteris pasakė mus „nubausianti“. Bausmė – finansinė, ir braškės mums kainuos ne 1 eurą už kilogramą, o 1,5“, – prisimena vyras.
Paulius sako su kolegomis ramiai išklausę riksmų, atsiprašę ir paprašę pasverti tai, ką prisiskynė. Uogų kainą pavyko nusiderėti iki 1,25 euro už kilogramą. Tačiau, kaip tikina Paulius, esmė – ne pinigai, o bendravimo su klientais kultūra.
„Kam rėkti ant žmonių prie kitų klientų, gąsdinti, kad daugiau neįsileis į ūkį? Patys turime firmas, kur daug bendraujame su žmonėmis, ir mums niekad nekilo mintis ant kažko rėkti, skaityti pamokslus, ir dar prie kitų klientų.
Keturi žmonės, išsilavinę biomedicinos mokslų daktarai, tik norėjo pasiskinti braškių ir praleisti laiką gamtoje, o buvo aprėkti ir „nubausti“. Vėliau išsiaiškinome, kad ta moteris yra ponia Šlapkauskienė – ūkio savininkė“, – pasakoja Paulius.
Ūkio šeimininkė: dėl uogų dydžio įspėjame, o savivalė – nepateisinama
Ūkio šeimininkė Vita Šlapkauskienė tikina, kad visi klientai dar telefonu yra informuojami, kad patys galės skinti tik mažas uogas. Didesnės uogos yra naudojamos komerciniais tikslas – parduodamos įvairioms įmonėms, šaldomos.
„Visiems klientams yra leidžiama rinkti tik mažytes uogas, jos kainuoja 1 eurą už kilogramą, o didesnės yra daug brangesnės. Atvykę pasiskinti uogų į mūsų ūkį, žmonės negali vaikščioti po valdą, kur užsimano. Jei jiems parodytos konkrečios vagos, tai reiškia, kad būtent ten jie ir gali skinti uogas, o jei kažkur sumąsto eiti, turėtų pasiklausti, ar gali tai daryti.
Kitos uogos yra skinamos mūsų darbuotojų. Turime įsipareigojimus dalį pristatyti klientams, kitas šaldyti ir ruošti žiemai“, – aiškina V. Šlapkauskienė.
Pasak ūkio šeimininkės, atsiranda nemažai norinčiųjų pasiskinti braškių. Tačiau nors tai pirmieji metai, kada ūkis teikia tokią galimybę, jie turbūt bus ir paskutinieji.
„Klientai nėra drausmingi – pamato didesnę braškę ir keliauja jos skinti. O nuskinti supuvusias uogas klientų paprašome gražiai, kad kitiems netektų jų rasti“, – sako pašnekovė.
