„Pastaruosius 20 metų mes stebėjome nuostabius pokyčius. Tačiau, kaip ir rengiant visas kitas prognozes, šiuo klausimu prognozuoti nėra paprasta. Be ekonominių klausimų, čia būtina atsižvelgti ir į kitus veiksnius – tokius, kaip sveikata“, – teigė A. Deatonas.
Spalio 12 d. Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta britų mikroekonomikos specialistui A. Deatonui „už vartojimo, skurdo ir socialinės gerovės problemų analizę“. Pagrindinis A. Deatono tyrimo objektas – žmogaus pajamų ir jo požiūrio į gyvenimą sąryšis.
A. Deatonas išgarsėjo prieš penkerius metus, atlikęs tyrimą drauge su JAV psichologu Danieliu Kahnemanu. Mokslininkai iškėlė klausimą: „Kiek pinigų jums reikia, kad būtumėte laimingi?“ Apklausę 450 tūkst. amerikiečių, jie sulaukė labai įdomaus rezultato.
Pasirodo, tam, kad žmogus ramiai įveiktų įvairius gyvenimiškus sunkumus, jis turi uždirbti mažiausiai 75 tūkst. dolerių per metus, arba 6250 dolerių per mėnesį. Jeigu pajamos mažesnės, nemalonumai vertinami audringiau. Tačiau toliau augant gerovės lygiui, pasitenkinimo gyvenimu laipsnis nesikeičia. Didesni pinigai laimės jau nebepriduria.
„Greičiausiai, kai metinės pajamos viršija 75 tūkst. dolerių, žmonių gebėjimą tiesiogine žodžio prasme „nusipirkti“ gyvenimišką patirtį, teikiančią itin teigiamas emocijas, atsveria neigiamas poveikis, atimantis iš žmogaus galimybę pajausti mažus gyvenimo džiaugsmus“, – teigia mokslininkai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
A. Deatonas pastebi, kad šiuo atveju ryšys tarp pinigų ir gyvenimo pasitenkinimo tik netiesioginis. Didelės pajamos nedaro jūsų laimingu, bet jos suteikia jums gyvenimą, kuris suprantamas kaip sėkmingesnis, sako jis. Apskritai tyrimas rodo, kad ne pinigai suteikia laimės.
Žinoma, mokslininkas Nobelio premijos nusipelnė už reikšmingesnius tyrimus. Jo atliktų tyrimų metu nustatytos svarbios nenumatytos kliūtys lyginant skurdo lygį. Jis taip pat parodė, kad išmintingas duomenų apie namų ūkių vartojimą panaudojimas gali padėti geriau suprasti tokius reiškinius, kaip ryšys tarp pajamų ir kalorijų vartojimo, arba lytinės diskriminacijos mastas šeimoje, teigiama Nobelio komiteto pranešime spaudai.
Dar devintajame dešimtmetyje A. Deatonas kartu su Oksfordo ekonomikos profesoriumi Johnu Muehlbaueriu parengė ryšio tarp atskiros šalies gyventojų pajamų ir prekių bei paslaugų paklausos ryšio vertinimo sistemą. Kiek vėliau, jau dešimtajame dešimtmetyje, abu mokslininkai savo tyrimuose tyrė pragyvenimo ir skurdo lygį besivystančiose šalyse.
Naujausia A. Deatono knyga „Didysis pabėgimas: sveikata, turtas ir nelygybės ištakos“ („The Great Escape: Health, Wealth, and the Origins of Inequality“) pasirodė 2013 metais. Joje mokslininkas pastebi, kad per pastaruosius 20 metų žmonija padarė didelį šuolį – žymiai pagerėjo sveikatos apsaugos sistema, pakilo žmonių gerovės lygis. Ir nors ši aplinkybė ne sumažino, o neretai net padidino atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, pastarosios, A. Deatono nuomone, turi visas galimybes ištrūkti iš ydingo ligų bei skurdo rato. Tačiau to siekti reikia ne teikiant skurdžioms šalims finansinę paramą, o likviduojant muitinius barjerus, leidžiant įvažiuoti darbo migrantams bei kuriant vaistus nuo tropinių ligų.
Tarp pagrindinių pretendentų į Nobelio ekonomikos premiją, be A. Deatono, buvo vardinami šie mokslininkai: britų darbo rinkos ir perkamosios paklausos tyrėjas Richardas Blundell, Čikagos universiteto profesorius Johnas Listas ir kitas amerikiečių mokslininkas, racionaliojo parinkimo teorijos specialistas Charlesas Manski.
A. Dytonas gimė 1945 metais Edinburge. Išsilavinimą ir daktaro laipsnį jis įsigijo Kembridže, čia kurį laiką ir dirbo Taikomosios ekonomikos katedroje kartu su 1984 metų Nobelio laureatu Richardu Stone'u. Nuo 1983 metų A. Dytonas dirba Prinstono universitete.
