Pasak ekonomisto, nedarbo mažėjimas bus mažai jaučiamas. Tai susiję su neigiamais lūkesčiais, susijusiais su euro zonos tendencijomis, partijų priešrinkiminiais pažadais, struktūriniu nedarbu bei nepavykusiais bandymais padidinti darbo santykių lankstumą.
„Dabar didžioji dalis partijų žada tai, kas gali netgi padidinti nedarbą. Minimalaus atlyginimo neadekvatus didinimas apsunkintų nekvalifikuotų darbuotojų nedarbo mažinimą, - teigė N. Mačiulis. - Daugeliui partijų žadant radikaliai padidinti minimalų atlyginimą, naujų darbo vietų kūrimas bus lėtesnis, o nekvalifikuotų darbo vietų kūrimas – atidedamas“.
Specialistas teigė, kad padidinus minimalią algą iki 850 litų, ši sudaro 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jei ji nuo kitų metų sausio 1 d. bus padidinta iki 900 litų, tai sudarys 45,2 proc. vidutinio atlyginimo.
Didesnę dalį minimalus mėnesinis atlyginimas vidutinės algos tuomet sudarytų tik Maltoje (48,3 proc.), Liuksemburge (49,3 proc.), Slovėnijoje (52,7 proc.), Graikijoje (56,4 proc.).
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad nedarbo rodiklio mažėjimui trukdo ir nelabai pavykęs bandymas darbo santykius padaryti lankstesniais, keičiant Darbo kodeksą.
„Jei darbdavys priimdamas darbuotoją žinos, kad negali keisti jo atlyginimo, darbo laiko ar atleisti, tai, aišku, tokiomis aplinkybėmis darbo vietos bus kuriamos sunkiau“, - komentavo N. Mačiulis.
Pasak specialisto, nors emigracija vis dar opi problema, šalyje pavyksta išlaikyti gana stabilų darbo jėgos skaičių.
Tačiau nerimą kelia struktūrinis nedarbas: „Naujų darbo vietų augimas vyksta greičiau nei nedarbo mažėjimas. Tai reiškia, kad naujos darbo vietos yra kvalifikuotiems darbuotojams, o didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi kvalifikacijos arba turi neadekvačią kvalifikaciją ir jų įdarbinimas yra problematiškas“.
Pasak analitiko, ši problema išliks dar ilgai, nes yra itin susijusi su statybų sektoriumi, tačiau ją šiek tiek sumažinti galėtų aktyvesnė pastatų renovacija.
Ekonomistas pastebi, kad nors Lietuvos ekonomikoje tęsiasi augimas, pramonėje vis dar dirba 51,6 tūkst. darbuotojų mažiau nei prieš krizę, statybų sektoriuje prarasta 81,6 tūkst. darbo vietų.
„Swedbank” analitikai prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų siekti 13,2 proc. 2013 m. nukristi iki 11,5 proc., o 2014 m. - 9,3 proc.
