Nerimsta aistros dėl alaus akcizo

Finansų ministerija numato Vyriausybei siūlyti nuo kitų metų balandžio 1 dienos apmokestinti alų 0,75 lito už vieną procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre alaus akcizu.
"Pereinamųjų laikotarpių datos dar nėra galutinės, ir negalima sakyti, kad tai bus tikrai taip, bet tarifų pakeitimų, ko gero, nebus", BNS teigė Finansų ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus viršininkė Inga Šimonytė.

Pasak jos, Akcizų įstatymo pataisų projektą, numatantį alaus ir vyno akcizų pakeitimus, Vyriausybė turėtų svarstyti kitą trečiadienį, o Seimas įstatymo pataisas - kartu su biudžeto projektu.

Šiuo metu alaus akcizas yra 0,4 lito už litrą. Finansų ministerija siūlo alaus akcizą skaičiuoti pagal alkoholio kiekį, laipsniškai didinant maksimalią ribą: iki 2002 metų - ne daugiau kaip 55 litus už hektolitrą (55 centus už litrą), iki 2003 metų - ne daugiau kaip 70 litų už hektolitrą. Nuo 2003 metų ši riba turėtų išnykti.

Tuo tarpu aludariai siekia kompromisų. Ketvirtadienį pasiūlymus dėl alaus akcizo Finansų ministerijai ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikė bendrovė "Jungtinis alaus centras" (JAC), platinanti alaus daryklų "Kalnapilis" ir "Utenos alus" produkciją.

JAC siūlo apmokestinti alų 0,7 lito už vieną procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre alaus, netaikant naujojo mokesčio įvedimui pereinamojo laikotarpio. Be to, JAC siūlo palikti iki šiol galiojusį vyno, stipresnio nei 15 proc., akcizą.

"Tokiu būdu stipraus alaus akcizas išaugs 50 - 70 procentų. Tai leis subalansuoti alaus ir vynų, stipresnių nei 15 proc., akcizų santykį", rašte valstybės institucijoms teigia JAC generalinis direktorius Arūnas Jarmolavičius.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„INVL Asset Management“ perima „Swedbank papildomos pensijos fondo“ valdymą

Turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ perima įmonės „Swedbank investicijų valdymas“ pensijų fondo „Swedbank papildomos pensijos fondas“, valdymą.

Dirbate su Rusija? Saugokitės „vienadienių įmonių“ (4)

Nors Rusija 2016 m. ėmėsi valyti registrą nuo neveikiančių kompanijų, vis dar beveik kas dešimta Rusijos įmonė gali būti laikoma fiktyvia, teigia verslo subjektų rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai, remdamiesi savo kolegų iš Rusijos informacija, rašoma pranešime spaudai.

Nepaisant augusio turistų skaičiaus, „Tez Tour“ pajamos mažėjo beveik 5 proc.

Lietuvos kelionių organizatorius „Tez Tour“ praėjusiais metais gavo 48,57 mln. eurų pajamų - 4,7 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jos siekė 50,96 mln. eurų.

Lenkai kurpia pasitraukimo iš „Pigu.lt“ planą (62)

Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė komercinė bendrovė „Pigu.lt“ jau po poros metų gali iškeliauti iš Lenkijos bendrovės MCI, o vienas iš svarstomų būdų – tai padaryti per viešą akcijų siūlymą (IPO).

„Prismos LT“ nuostoliai pernai sumažėjo iki 7,7 mln. eurų (5)

Iš Lietuvos pasitraukianti Suomijos kapitalo bendrovė „Prisma LT“ praėjusiais metais patyrė 7,738 mln. eurų grynųjų nuostolių - 12,8 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jie siekė 8,87 mln. eurų.