Nepriimti į darbą dėl išvaizdos - teisėta

Vakarų šalių praktikoje talpinti savo nuotrauką prie gyvenimo aprašymo (CV) vis mažiau įprasta. Tačiau Lietuvoje prie daugelio CV vis dar „kabinamos“ portretinės nuotraukos. Darbo paieškos specialistai įspėja, kad geriau palikti gyvenimo aprašą be nuotraukos nei talpinti bet kokią.

Asmeninė nuotrauka, gimimo data, šeimyninė padėtis, pomėgiai. Ar tikrai šios CV sudėtinės dalys yra būtinos darbdaviui atsirinkti darbuotoją? Užsienyje vis dažniau nuskambant istorijoms apie darbdavių diskriminaciją dėl išvaizdos, gyventojai rečiau deda nuotraukas prie savo gyvenimo aprašymo. DELFI kalbintas „CV Market“ vadovas Povilas Kytra teigia, kad nuotrauka gyvenimo aprašyme kartais gali būti privalumas, o kartais - gali užkirsti kelią į darbo vietą.

CV be nuotraukų – norint išvengti rasizmo

Specialistas svarstė, kad Vakarų šalyse nuotraukos į gyvenimo aprašymą netalpinamos dėl galimo rasizmo. „Pavyzdžiui, JAV yra daug emigrantų iš skirtingų etninių grupių, todėl nuotraukos neprisegamos dėl rasistinių sumetimų. Lietuvoje turime mažesnę tautinę įvairovę, todėl problemų tokių ir nekyla“, - kalbėjo pašnekovas.

Įdarbinimo specialisto nuomone, prie CV pridėti nuotraukos nėra būtina, tačiau jei kandidatuojama į darbo vietą, kurioje reikalinga reprezentatyvi išvaizda, nuotrauka gali padėti įsidarbinti. „Jei ieškoma įmonės sekretorės, kuri pasitikdama klientus tampa įmonės veidu, natūralu, kad darbdavys į išvaizdą atsižvelgs. Jei ieškoma programuotojo, tai jo išvaizda darbo kokybei įtakos neturi, tuomet ir nuotrauka prie CV nėra svarbi“, - dėstė P. Kytra.

Specialistas patarė renkantis nuotrauką gyvenimo aprašymui labai gerai pagalvoti: „Atsidarius CV daugumai darbdavių akis pirmiausia užkliūna į nuotrauką. Tai vizualinis elementas, kuris patraukia dėmesį. Geriau jau nedėti nuotraukos nei dėti bet kokią“. Vyras pastebėjo, kad lietuviai neretai prie gyvenimo aprašymo prideda asmeninių nuotraukų iš vakarėlių, kelionių ar net savo vestuvių. „Neteisingai atrinktos nuotraukos mažina galimybę įsidarbinti“, - konstatavo P. Kytra.

Diskriminuoti dėl išvaizdos galima

Lygių galimybių kontrolierės patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava teigė, kad darbo paieškų sferoje dažniausiai pastebima diskriminacija dėl amžiaus ir lyties. Tačiau gyventojui manant, kad jis į darbą buvo nepriimtas dėl išvaizdos, teisybės ieškoti nepavyks. Įstatymuose nėra įteisinta apsauga nuo diskriminacijos dėl išvaizdos.

Kol kas įstatyminė bazė leidžia skųstis pajutus diskriminaciją dėl amžiaus, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, lytinės orientacijos, negalios ar nepriklausomybės religijai. „Tačiau darbo kodekse yra nurodyta, kad negalima reikalauti su darbu nesusijusių savybių“, - atkreipė dėmesį V. Dambrava.

Pasak Lygių teisių kontrolierės patarėjas teigė, kad užsienyje pastebima vis daugiau iniciatyvinių grupių, kurios kovoja, kad darbdaviai nematytų ieškančiųjų darbo išvaizdos, amžiaus ar tautybės. „To siekiama, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę bent patekti į pirmą pokalbį ir galėtų parodyti savo kompetenciją“, - teigė pašnekovas.