Vien per pramonės parko steigimo pirmąjį etapą jau investuota daugiau nei 40 mln. litų. Verslininkams siūloma įsikurti patogiuose sklypuose, kurių plotas nuo pusės iki 7 hektarų , jie atleidžiami nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Tačiau investuotojai kol kas į miestą neplūstelėjo, praneša „Panorama“.
„Turime tiktai potencialiai keturis fabrikus besikuriančius industriniame parke ir kalbame dar galbūt. Bet tai yra nedideli fabrikai. Norėtųsi, kad būtų investicija, kuri galėtų sukurti pakankamai daug darbo vietų ir čia gautų sau pridėtinę vertę – pelno“, – sako Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Analitikų teigimu, lengva ranka kuriami pramonės parkai, industrijos slėniai ir kiti panašūs dariniai neveikia dėl to, kad steigėjai miglotai įsivaizduoja jų ateitį. Visi jie kuriami pagal vieną scenarijų, praneša „Panorama“.
„Pakabinamas milijardas, tarkime, ir dabar reikia įsisavinti, ir kas dabar nugriebs didesnį kaušą. Viskas teisingai, viskas logiška, vis tiek investavus iš to kažkokia nauda bus. Bet būtent dėl to ir neveikia, jeigu aš nežinau, ką su tais pinigai ir kodėl aš noriu daryti“, – KTU Strateginio valdymo katedros profesorius Robertas Jucevičius.
„Šiauliams – kaip ir kitiems parkams – reikia turėti vieną, du aukšto lygio ir aukštos kompetencijos vadybininkų. Kad jie sugebėtų vesti derybas ir aukštame lygyje pristatinėtų pramonės parką. Šiaip, čia visos šalies problema – mums labai trūksta aušto lygio pardavimo vadybininkų, pardavimo plačiąja prasme“, – priduria ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis.
Šiuo metu šalyje be Šiaulių įgyvendinami dar aštuoni pramonės parkų projektai: Naujojoje Akmenėje, Alytuje, Panevėžyje, Kėdainiuose , Radviliškyje, Marijampolėje, Ramygaloje ir Pagėgiuose. Jų bendras plotas – per 600 ha. kuriami ir trys privatūs Ramučiuose, Sitkūnuose ir Tauragėje.
