Neseniai duotame interviu leidiniui „The New York Times“ jis aiškino, kad prieš priimant žmogų į darbą jam rūpi išsiaiškinti, koks žmogaus charakteris, koks žmogus nori dirbi jo kompanijoje.
„Užduodu tokius klausimus: „Papasakok apie didžiausią sėkmę gyvenime. Aiškinuosi, ar jų pasaulėžiūroje pasaulis sukasi aplink kitus, ar sukasi aplink juos. Prašau papasakoti apie didžiausias nesėkmes gyvenime, žiūriu, ar jie patys dėl to kalti, ar kalti buvo kiti.“
O kartais jis padaro išties neįprastą dalyką. Jis pakviečia potencialų kandidatą papusryčiauti, pats atvyksta anksčiau, susiranda vadybininką ir paprašo: „Prašau, atneškite ne tai, ką užsisakys su manimi pusryčiaujantis žmogus. Viskas bus gerai, dosniai paliksiu arbatpinigių, tik supainiokite užsakymą.“
„Taip elgiuosi, nes noriu pažiūrėti, kaip žmogus reaguos, – pasakojo verslininkas. – Tai padės man suprasti, kaip žmogus reaguos į nesklandumu – ar supyks, ar susinervins, ar bus supratingas. Gyvenimas toks, verslas toks. Tai kitoks būdas pažvelgti žmogui į širdį, ne į galvą.“
Dar viena galima reakcija į supainiotą užsakymą – nutylėjimas irgi gali daug apie jus pasakyti.
Interviu apie tai nebuvo kalbėta, bet iš esmės darbdaviui tai gali būti ženklas, kad esate neatidus žmogus, nekreipiate dėmesio į detales ar esate linkęs nutylėti nemalonius dalykus. Visa tai tikrai nebus jūsų charakteristikos pliusai.
Žinoma, nereikia to išpūsti, nevalia būti nemandagiam, tačiau geriau mandagiai, pagarbiai pasakyti nei nutylėti.
„Visi darysime klaidų, tik klausimas, kaip po jų atsigausime, ar gebėsite jausti klaidą padariusiam žmogui pagarbą, – reziumavo „Charles Schwab“ vadovas.
