Liberalo Andriaus Bagdono teiktais įstatymo pakeitimais siūloma atsisakyti reikalavimo pas notarą tvirtinti paramos NVO sutartį, jeigu suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų.
Antradienį šias Civilio kodekso (CK) kodekso pataisas po pateikimo palaikė 75 parlamentarai, 1 buvo prieš, susilaikė 10. Dėl pasiūlytų pakeitimų savo nuomonę turės pateikti ir Vyriausybė.
Pastaraisiais metais įmonėms ir gyventojams pradėjus remti Ukrainą didesnėmis sumomis, notarinės formos reikalavimas, anot A. Bagdono, pasidarė nepraktiškas ir varginantis. Pasak jo, laukdamos notaro parašo, visuomeninės organizacijos praranda daug laiko.
Taip pat, A. Bagdono teigimu, sumažinus biurokratiją nevyriausybiniam sektoriui aktyviau aukoti ims ir gyventojai.
„Lietuva pagal norą dalintis ir skirti paramą, remiantis „World Giving“ indeksu, yra sąrašo pabaigoje. Pagal 2023 metų ataskaitą Lietuva buvo dešimta nuo pabaigos, tai 132 valstybė iš 142”, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį akcentavo jis.
Parlamentaro teigimu, iš 11 Rytų Europos regiono valstybių tik Lietuvoje yra privalomos notarinės sutartys, jeigu parama viršija 14,5 tūkst. eurų sumą.
„Manau, kad toks reikalavimas yra perteklinis, tai yra biurokratijos didinimas“, – pabrėžė jis.
„Žinomas ne vienas atvejis, kai organizacijos tiesiog dėl labai ilgų procedūrų negalėjo gauti paramos arba gaudavo ją iki 14,5 tūkst. eurų, kai paramos davėjai būtų galėję skirti didesnę sumą“, – kalbėjo Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.
Jos teigimu, sumažinus biurokratijos naštą, nevyriausybinės organizacijos ataskaitas apie savo veiklą teiks taip pat skaidriai kaip ir anksčiau.
„(Notarinės sutarties – ELTA) reikalavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės šiuose santykiuose, o tik atsiranda kaip vienas iš dirbtinių barjerų, kurį reikėtų pašalinti, nes jis labai apsunkina organizacijų veiklą“, – pridūrė ir NVO teisės instituto advokatas Rytis Jokubauskas.
MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės teigimu, siūlymą naikinti reikalavimą notarinei sutarčiai teikiant paramą dar vasarį Seimui pateikė pačios NVO.
„Jaučiame kasdienėje veikloje, kai dėl tokio (notarinės sutarties – ELTA) reikalavimo įmonės atsisako suteikti paramą tokio dydžio, kokio galėtų, nes reikia papildomus veiksmus atlikti, pavyzdžiui, sušaukti valdybą. Nes visoms sutartims, kurios tvirtinamos notaro, reikia valdybos sprendimo. Nepaisant to, kad sumos reikalavimas, tas barjeras yra daug aukštesnis“, – akcentavo ji.
„Tie reikalavimai tikrai pertekliniai ir galvojant apie tai, kad parama atkeliauja bankiniu pavedimu, teikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai (...). Iš vienos pusės skatindami įsitraukti privatų kapitalą, iš kitos pusės turime nesudaryti tų perteklinių barjerinių reikalvimų“, – teigė ir „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukautaitė.
VŠĮ „Mėlyna ir geltona“ direktorės Lauros Paukštės teigimu, siunčiant paramą į Ukrainą ypač svarbus greitis, tad perteklinės biurokratijos naikinimas padeda gelbėti gyvybes.
Jos tvirtinimu, šis reikalavimas organizacijai iškėlė sunkumų ir akcijos „Radarom“ metu.
Į Seimo plenarinių posėdžių salę projektas vėl turėtų sugrįžti birželio 25 dieną.
