Tokie skaičiai reiškia, kad būsimi Lietuvos pensininkai papildomai gaus apie 500 mln. litų arba apie 140 mln. eurų (toliau tęskime eurais, nes taip toliau ir gyvensime). Verta prisiminti kad šiais metais Sodros biudžete numatomos išlaidos sudaro 3,4 mlrd. eurų. Vien pensijų fondų prieaugis sudaro kiek daugiau nei 4 proc. nuo 2015 metų planuojamo Sodros išlaidų. Sodros išlaidų eilutėse yra numatyta, kad pensijų fondams 2015 metais bus pervesta 140 mln. eurų – praktiškai tiek pat kiek fondai būsimiems pensininkams uždirbo.
Pamačius šiuos skaičius, daugiau nei aišku, kad privačiai kaupiantys pensininkai pradeda reikšmingai prisidėti prie būsimų pensininkų geresnio gyvenimo. Tuo pat metu potencialiai mažėja spaudimas Sodrai iš būsimų pensininkų pusės, nes jų lūkesčiai vis labiau bus siejami su privačia pensija nei valstybine.
Tai džiuginantys skaičiai, nes sistema tampa vis tvaresnė – Sodra perveda 140 mln. eurų, o sistema gali jau dabar uždirbti tokį pat dydį. Ateityje, kai pensijų fondai didės šie skaičiai gali išsiskirti – Sodra perves mažiau palyginus su uždarbiu.
Galima pateikti vaizdžiai – praėjusių metų uždarbis kaupiamų pensijų fondą padidino 4 proc., ar šiuo metu Lietuvos biudžetas galėtų padidinti Sodros išmokas 4 proc.? Atsakymas vienareikšmiškai ne, nes nėra iš ko, o jau veikianti sistema tai gali ir tai geriausias atkirtis šios sistemos kritikams ir priešininkams.
Atsižvelgiant į gaunamus skaičius valstybė turėtų ir toliau skatinti privatų kaupimą senatvei tiek iš Sodros pervedamomis lėšomis, tiek privačiai kaupiant, tada galime tikėtis, kad demografinės duobės (didės skaičius, kiek vienas dirbantysis turi išlaikyti pensininkų) , kurios mūsų neišvengiamai laukia jau už dešimtmečio gali būti švelnesnės.