„Tragedija, šimtai žmonių praras darbą. (...) Atimdamas alų A. Matulas (Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas – DELFI) naikina smulkiuosius ir viską perduoda didiesiems tinklams. Galėjo atimti iš tinklų ir leisti mažiesiems prekiauti alumi, tuomet tikrai būtų mažesnis alkoholio prieinamumas. Mes nenugirdėme tautos, mes parduodame tik 2 proc. viso alaus“, – DELFI sausio 2 d. piktinosi Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Verpetinskis.
Jis pats turi šešis kioskus – du iš jų jau uždarė, o keturiuose trumpina darbo laiką ir atleidžią po vieną iš dviejų pardavėjų. Iš viso alumi sostinėje prekiavo apie 150 kioskų. Alus šiose prekyvietėse sudaro apie 30 proc. apyvartos.
„Kadangi tabakas yra nuostolingas, alus tai atsverdavo. Kai iš mūsų mažųjų atėmė alų, aš manau, kad smulkios įmonės bankrutuos, nes žmonėms reikia išmokėti išeitines kompensacijas. Bus didelė griūtis“, – teigė V. Verpetinskis.
Dar viena problema, anot pašnekovo, įsigaliojus draudimui mažosios alaus daryklos netenka galimybės pardavinėti savo alų.
„Mes prekiaujame ne „Švyturio“ ar „Kalnapilio“ alumi, pardavinėjame mažųjų alų, taigi ir jiems atsilieps, nes didieji tinklai visų nepriima“, – dėstė jis.
Išgyvenimo išeitį kioskų savininkai mato persitvarkius į paviljonus. Pagrindinis reikalavimas paviljonui – klientas privalo įžengti į prekybos salę, o ne prekes gauti per langelį, kaip dabar yra kioskuose.
Tačiau, pasak V. Verpetinskio, Vilniaus miesto savivaldybė neskuba leisti kioskus keisti paviljonais.
„Metus laiko su savivaldybe stumdomės šen ten, iš pradžių pasiūlė statyti paviljonus, paskui apsigalvojo, jie patys nori statyti, o dabar apskritai neaišku. Laikas eina, atėjo sausio 1 d. ir mes nustojame dirbti“, – kalbėjo verslininkas.
Jo teigimu, Naujininkuose 25 kioskai jau metus laukia leidimo pasistatyti paviljonus, nors turi surinkę visus reikiamus leidimus ir politinį miesto valdžios pritarimą.
Sostinės valdžia po draudimo neišgyvensiantiems kioskininkams siūlo paramą – nukėlęs savo kioską gauna 5 tūkst. Lt vienkartinę išmoką. Tačiau, V. Verpetinskio tvirtinimu, šiuo pasiūlymu pasinaudos vos vienas kitas.
„Tai ką, pasiimi tuos 5 tūkst. Lt ir juos pravalgai? Su 5 tūkst. Lt nieko nepadarysi. Aš dariau žmonių apklausą, tai gal du ar trys sakė, kad pasinaudos šiuo pasiūlymu, o visi kiti nori dirbti“, – kalbėjo jis.
Užsidaro ir laukia milijoninės kompensacijos
„Kiek man žinoma, kiti irgi užsidaro. Jeigu dar turi kokių prekių, tai baigs šią savaitę išsiparduoti ir žada užsidaryti. Tokiu atveju padidės bedarbių skaičius. (...) Prekyba krenta 25 proc., kita prekyba taip pat nedidėja, o tik mažėja, nes žmonių skaičius mažėja. Puikiai žinote, kiek žmonių išvažiuoja, lieka tik pensininkai ir jaunimas, o vidurinis 25-45 metų sluoksnis yra labai retas“, – teigė verslininkas.
Pasak pašnekovo, cigarečių prekyba kioskams nepelninga, nes pardavėjai nuo pakelio gauna vos 30 ct pajamų.
„Galite įsivaizduoti, ar verta užsiimti šia prekyba, kai turi įdėti 8 Lt, kad gautum 30 ct pajamų. Šia prekyba užsiimame tik dėl to, kad galėtume pritraukti žmones, kurie atėję nusipirks kitą prekę“, – sakė H. Rackevičius.
Tačiau šis verslininkas neketina nuleisti rankų ir planuoja iš Vyriausybės teisme prisiteisti daugiau nei 2,7 mln. Lt kompensaciją dėl priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, draudžiančių kioskuose prekiauti alumi.
Tiesa, Vilniaus apygardos administracinio teismas skundą atmetė, šį sprendimą šiaulietis apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
„Vilniaus apygardos administracinis teismas mano prašymo nepatenkino dėl to, kad nesuėjo terminas, būtinas kompensacijai, nes aš jos prašiau iš anksto“, – teigė jis.
Gali imti pinigus arba tapti paviljonu
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas DELFI sakė, kad kioskininkai turi pasirinkimą – pasiimti vienkartinę 5 tūkst. Lt kompensaciją arba iš kiosko tapti paviljonu.
„Šios paramos tikslas – suteikti pradžią kitam verslui tiems žmonėms, kurie negalės prekiauti ar keisti veiklos rūšies. Ši parama buvo naudojama ir anksčiau, žmonės parama naudodavosi, nukeldavo savo kioskus ir pradėdavo kitą veiklą. Dažniausiai tai vis tiek būdavo prekybinė veikla“, – kalbėjo jis.
M. Skarupskas tvirtina, kad savivaldybė tikrai netrukdo smulkiesiems verslininkams pavirsti paviljonais.
„Yra svarstytas pačių kioskų prašymas ir jiems leista iš kioskų, kurie gali, tapti paviljonais. Nėra tokio nusistatymo (kad jie negali – DELFI). Tai yra išeitis, kuria jie irgi gali pasinaudoti“, – teigė pašnekovas.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius DELFI informavo, kad Miesto plėtros departamentas nėra gavęs jokių prašymų kioskus paversti paviljonais. Kitas Ekonomikos ir investicijų departamentas yra gavęs penkis kioskų-paviljonų prašymus pakeisti licencijas ir jų pavadinime išbraukti žodį kioskas. Tai esą bus padaryta.
Nuotraukų albume – sostinės kioskų darbas pirmadienio rytą. Dalis jų prekybos nė nepradėjo, kiti iš lentynų išėmė tik alų ir sidrą, viename kioske fotografas aptiko bambalius alaus, kuriems taikyta 50 proc. nuolaida
