Lietuvos aludariai piktinasi akcizais

Nors Finansų ministerija penktadienį pateikė kiek palankesnį aludariams Akcizų įstatymo projektą, Lietuvos aludarių asociacijos vadovai piktinasi, kad Vyriausybė imasi lėto alaus bendrovių skandinimo ir formuoja "girtą" biudžetą. Tokį aludarių nepasitenkinimą sukėlė siūlymas maždaug tris kartus sumažinti akcizą stipriam vynui, tuo tarpu silpno alaus akcizas sumažėtų labai nežymiai.
O stipraus alaus akcizas padidėtų maždaug dešimtadaliu. "Tai reiškia, kad spirituoto vyno butelis parduotuvėje kainuos apie 6 litus, o alaus butelis - 2 litus. Kadangi silpnas alus atpigtų vos 1 - 2 centais, o stipraus alaus kaina išaugtų 20 centų už butelį, sumažėtų pardavimai, ir bendrovės lėtai pradėtų skęsti", - sakė Eltai Aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys.

Akcizai, pagal projektą, keistųsi nuo 2001 metų balandžio 1 dienos. Taip pat numatyti pereinamieji laikotarpiai. Projekte siūloma tarpiniams produktams, atitinkantiems "vaisių-uogų vynų" apibūdinimą, kurių stiprumas ne didesnis kaip 15 procentų, už hektolitrą mokėti 175 litų akcizą.

Stipresniems kaip 15 laipsnių vynams nuo 2003 metų gruodžio 31 dienos reikės mokėti 270 litų, nuo 2004 metų sausio 1 dienos - 290 litų už produkto hektolitrą. Šiuo metu tokio stiprumo vyno akcizas yra 720 litų už hektolitrą.

Alui nuo ateinančių metų balandžio 1 iki 2002 metų kovo 31 dienos būtų nustatytas 7,5 lito už hektolitrą produkto už kiekvieną 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos, bet ne daugiau kaip 55 litai už produkto hektolitrą. Nuo 2002 metų balandžio 1 d. - 7,5 lito už hektolitrą produkto už kiekvieną 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos.

Projekte siūloma Vyriausybei iki 2001 metų kovo 1 d. patvirtinti alaus gamybos apskaitos taisykles, o iki balandžio 1 d. - akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją tvarką.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (4)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (3)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.

Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didesnių atlyginimų (34)

Vilniuje penktadienį piketavusios ir mitingą prie Vyriausybės rūmų surengusios profesinės sąjungos reikalavo kelti algas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.

Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas sulėtėjo (2)

Jungtinės Karalystės ekonomika nuo metų pradžios išaugo tik 0,3 proc., šalies ūkis augo lėčiausiais tempais nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio, informuoja BBC, remdamasi oficialiais duomenimis. Šie duomenys yra preliminarūs ir ateinančiais mėnesiais gali būti peržiūrėti.

Lietuvos ūkio plėtra priklausys nuo investicijų į našumą

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas.